Žaliavinio pieno supirkimo kainomis nepatenkinti ūkininkai neranda kito būdo kovoti už savo verslo išlikimą, kaip tik rengti mitingus.
Pasauliui kalbant apie maisto produktų trūkumą ir ieškant būdų, kaip padidinti maisto gamybą, būtų neprotinga palikti šalies žemdirbius likimo valiai. Tokią mintį vakar išreiškė Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Ūkininkų atstovai teigia suprantantys, kad supirkimo kainos yra kritusios ir kitų ES šalių rinkose, tačiau akcentuoja, kad Lietuvoje situacija yra kone prasčiausia.
Manoma, kad ūkininkų, kurie dėl susidariusios situacijos rytoj prie Seimo nemokamai dalydami pieną mėgins atkreipti valdžios, visuomenės ir verslininkų dėmesį, susirinks apie 1,5 tūkstančio. Tokios akcijos bus rengiamos ir kituose šalies miestuose: Jonavoje, Kupiškyje, Pasvalyje, Jurbarke. Panašioje padėtyje esantys kitų šalių ūkininkai irgi vykdo pieno dalijimo akcijas.
Kaltina prekybininkus
Pabrangusios trąšos, degalai ir energetika, iš bankų paimti kreditai ir didėjančios palūkanos verčia už žaliavinį pieną per mažai pajamų gaunančius ūkininkus dar labiau sunerimti.
Ūkininkai siekia, kad nuo liepos 1 dienos žaliavinio pieno supirkimo kainos padidėtų 10 proc., o nuo rugsėjo 1 dienos jiems būtų mokama ne mažiau nei vidutiniškai kitose ES šalyse.
Pasak jų, galutinė pieno kaina turėtų būti perskirstyta taip: 50 proc. gautų pieno gamintojai, 50 proc. - perdirbėjai ir prekybininkai. Šiuo metu pieno gamintojai gauna mažiau nei 30 proc. pieno kainos.
Pasak B.Markausko, prekybos tinklams tenka didžiausia kaltė dėl to, kad pirkėjai Lietuvoje už pieną moka brangiau nei kitose ES valstybėse. Tačiau, jo žodžiais, pieno perdirbimo įmonės apie tai nekalba, nes baiminasi, kad jų produkcija bus pašalinta iš parduotuvių lentynų.
Reikalavimai teisėti
„Natūralaus pieno savikaina 2007 metais buvo 78 centai už litrą, vidutinė supirkimo kaina - 1,3 lito. Tai buvo tyla prieš audrą. Šiuo metu kylant kuro, pašarų ir trąšų kainoms per pirmuosius keturis šių metų mėnesius natūralaus pieno savikaina padidėjo iki maždaug 90 centų, modernizuotuose ūkiuose - apie litą. O supirkimo kaina be didesnių derybų nukrito iki 85 centų. Kiek laiko galima šitaip tempti? Tokia situacija yra nepakeliama“, - Jeronimas Kraujelis pateikė jo vadovaujamos Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos duomenis.
Ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė siūlo galų gale atkreipti dėmesį, kad smulkieji ūkininkai skriaudžiami dar labiau - už litrą pieno jiems mokama apie 54 centus, o parduotuvėse už tokį pieno kiekį pirkėjai moka iki 4 litų. Ji pabrėžia, kad žemdirbiai teisėtai kelia savo reikalavimus. „Pieno supirkimo kaina Lietuvoje visuomet buvo pati mažiausia ES, ir nors praėjusių metų pabaigoje ji buvo šiek tiek padidinta, ES vidurkio nepasiekė. Kitose šalyse supirkimo kainai nukritus 3 proc., Lietuvoje ji krenta apie 30 procentų“, - piktinosi G.Staliūnienė.
„Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus LŽ pateikia poziciją dėl ūkininkų rengiamos akcijos siekiant padidinti pieno supirkimo kainą.
„Kiekvienas turi teisę elgtis savo nuožiūra, tačiau atminkime, kad tiek mes, perdirbėjai, tiek ūkininkai yra to paties verslo dalyviai, privalantys bendradarbiauti, o ne ieškoti sprendimų konfliktiškais būdais.
Tokia akcija problemos nepašalins, nes tai net ne mūsų šalies masto problema, o pasaulyje susidariusi situacija. Kaip matome, protestai reiškiami ne tik Lietuvoje - netolimose Europos šalyse ūkininkai taip pat imasi drastiškų veiksmų, išreikšdami savo susirūpinimą dėl pasikeitusių verslo sąlygų. Taigi, susidariusios padėties priežastimi nėra Lietuvos perdirbimo bendrovių veiksmai - tai liečia procesus pasauliniu mastu.
Taip, šiuo metu Lietuvos pieno sektorius išgyvena sudėtingesnį laikotarpį. Po pernykščio staigaus pieno produktų ir pieno žaliavos kainų augimo Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pasaulyje, šiemet seka netipiškas kainų mažėjimas (žaliavinis pienas pernai pabrango net 53 proc.). Šiuo metu krenta tiek pieno produktų kainos, tiek ir žaliavinio pieno supirkimo kainos. Bet, mūsų vertinimu, tai yra laikina. Ilgalaikėje perspektyvoje šiandieniniai kainų svyravimai turi stabilizuotis dėl pasaulyje nuolat augančios maisto produktų paklausos.
Svarbu tai, kad ūkininkai taip pat yra stiprų potencialą turinčio verslo dalyviai, kartu patiriantys bendrus rinkos pokyčius - tiek laikinus nuosmukius, tiek ir augimą", - sako J. Kvaraciejus.
Valdonė Savulionytė
