Praėjusią savaitę Turniškėse nuo miškakirčių rankų krito 26 šimtametės pušys - esą dėl to, kad trukdo komunikacijoms. O Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vyriausiasis specialistas Pranciškus Rinkevičius tik skėsčiojo rankomis: „Taip, pušys nukirstos. Leidimo jas nukirsti kreipėsi privačios namų valdos savininkas. Jis parašė nustatytos formos prašymą, pridėjo sklypo planą, kuriame sužymėti medžiai, mes nuvykome, pažiūrėjome. Ir leidimas jam buvo duotas. Dar liepos 7 dieną“.
Kodėl dar kartą grįžtame prie šio įvykio? Juk leidimas kirsti yra – vadinasi, nėra jokio pažeidimo ar juo labiau nusikaltimo. Anot P. Rinkevičiaus, privačios namų valdos savininkas pagal Želdynų įstatymą savo kieme gali daryti ką nori.
„Jeigu specialiose sąlygose būna pažymėta, kad reikia išsaugoti kokius nors želdinius ar medžius, mes žiūrime, ar jie tikrai trukdo, ar kelia pavojų. O jeigu nepažymėta, užtenka laikytis įprastų apribojimų: miško jie nemindo, savo privačioje namų valdoje kerta. Net jeigu nebūtų prašę leidimo, nei mes, nei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos negalėtų jų bausti. Viskas teisėta“, – aiškino jis „Balsas.lt“ žurnalistams.
Sostinės savivaldybės tarnautojas P. Rinkevičiaus sakė manąs, kad medžių kirtimas ir privačioje namų valdoje turėtų būti kontroliuojamas griežčiau, o pušis nukirtę žmonės turėtų atlyginti žalą ar pasodinti atitinkamą skaičių naujų medelių. Prieš kelerius metus taip, esą, ir buvę.
Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada?
„Anksčiau mes važiuodavome, žiūrėdavome, kartu su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojais tikrindavome. Jeigu žalos padarydavo – dvigubai mokėdavo, o jeigu būtinai reikėdavo kirsti, žmonės arba sumokėdavo, arba patys atsodindavo nurodytoje vietoje medžius ir trejus metus prižiūrėdavo. O dabar jų rankos atrištos. Mes negalime ignoruoti Vyriausybės nutarimo: privati valda, medžiai nesaugotini“, – apgailestavo sostinės savivaldybės Želdinių poskyrio specialistas P. Rinkevičius, vis minėdamas 2008 m. kovo 12 dieną priimtą dokumentą (Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ – red. past.).
Kas pasikeitė priėmus minėtą nutarimą? – teiravomės Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Ulkienės.
„Šis Vyriausybės nutarimas buvo parengtas įgyvendinant 2007 m. priimtą ir nuo 2008 m. sausio įsigaliojusį Želdynų įstatymą.
Pagal šį nutarimą, visi valstybinėje žemėje miestuose ir miesteliuose augantys medžiai yra priskiriami saugotiniems. O privačioje namų valdoje saugotiniems priskiriami tik medžiai, augantys kai kuriose Vyriausybės nutarimu „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dar 1992 m. nustatytose zonose, juostose.
Tai bendri, visai šaliai nustatyti vieningi kriterijai“, – aiškino K. Ulkienė.
„Tačiau iš esmės tai tik tvarkos, kuri galiojo nuo 2003 m., patikslinimas. Iki tol visi storesni nei 20 cm skersmens medžiai buvo saugotini visur, o nuo 2003 m. privačiose namų valdose saugotinais medžius jau skelbė savivaldybės“, – pridūrė ji.
„Balsas.lt“ K. Ulkienė pabrėžė, kad pagal Želdynų įstatymą pačios savivaldybės turi inventorizuoti visus želdinius savo teritorijoje ir, atsižvelgdamos į konkrečias sąlygas, kai kuriuos iš jų gali paskelbti saugotinais.
„Kiekviena savivaldybė, inventorizavusi jos teritorijoje esančius želdinius, gali paskelbti privačioje žemėje augančius medžius saugotinais, vadovaudamasi aplinkos ministro 2007 m. pabaigoje apibrėžtais kriterijais (2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymas D1-716). Tai tam tikrų rūšių ir tam tikro dydžio medžiai (pavyzdžiui, ąžuolai, uosiai ar liepos), ar medžių grupės, augančios privačioje namų valdoje. Tai ne gamtos paveldo objektai, tai tik saugotini medžiai, bet jų be leidimo nupjauti negalima. Vienoje savivaldybėje kiekvienas 50 cm ir storesnis ąžuolas jau gali būti vertybė, o kitoje – tik ypatingai įspūdingas. Bet tik kai kurios savivaldybės tai padarė“, – aiškino ji.
Iš medžio liko tik kelmas (nuotr. „Valstiečių laikraštis“ Klaudijaus Driskiaus)
Medžiai neinventorizuoti, tai ir saugoti nėra ką?
Anot Aplinkos ministerijos kraštovaizdžio specialistės, tuomet, kai privačioje valdoje (arba tiesiog namo kieme) augantis medis yra paskelbtas saugotinu, jam nupjauti reikia leidimo.
„Išduodant leidimą pagal patvirtintus įkainius skaičiuojama želdinių atstatomoji vertė, kuri priklauso nuo medžio rūšies, jo būklės ir augimo vietos. Atlyginti galima dviem būdais: pinigais arba pasodinus už tą sumą savivaldybės nurodytoje vietoje nurodytą kiekį medžių ir krūmų“ , – aiškino K. Ulkienė.
Ji leido suprasti, kad savivaldybėse, kurios dirba atsižvelgdamos į Želdinių įstatymo nuostatas, problemų saugant medžius ir krūmus beveik nekyla.
„Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė net su savininkų pavardėmis nurodė, kokiose sodybose kokie medžiai yra paskelbti saugotinais. Bet yra savivaldybių, kurios to nepadarė iki šiol. Viena iš jų – Vilniaus miesto savivaldybė“, – sakė K. Ulkienė.
Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vyriausiasis specialistas P. Rinkevičius, atsakydamas į „Balsas.lt“ klausimą, rašo: „Jūsų minimo įsakymo Nr. D1-716 2. punkte yra išvardinti želdinių kriterijai, kuriais privačioje žemėje želdiniai (medžiai) priskiriami saugotiniems, o „xxx“ (vietos, kurioje buvo išpjautos pušys, adresas – red. past.) sklype nupjauti medžiai neišvardinti ir neatitinka nė vieno iš paminėtų punkto papunkčių“.
Taigi, anot savivaldybės atstovų, saugotinų medžių ten nebuvo. Bet kaip teigia K. Ulkienė, Vilniaus miesto savivaldybė apskritai nepaskelbė privačiose namų valdose augančių medžių saugotinais ir net neatliko šiose valdose želdinių inventorizavimo. Tuomet iš kur jie galėjo žinoti, kad skelbtinų saugotinais medžių tame sklype nebuvo?
A. Morkūnas: sieksime užkirsti kelią piktnaudžiavimams
Kaltų „pušų istorijoje“ vis dėlto atsirado. Tai traktorininkas, kuris tempdamas kritusius medžius, išvagojo miško paklotę.
„Kertant medžius buvo pažeistos valstybinio miško ribos. Medžių ten nekirto, tačiau traktorininkas, traukdamas nupjautas pušis, vikšrais pažeidė 35 metrus miško paklotės“, – aiškino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas Albinas Morkūnas.
„Tokiu atveju traktorininkui už neatsargų elgesį skiriama bauda, o žalą aplinkai atlygina įmonė, kuriai traktorininkas yra pavaldus“, – aiškino A. Morkūnas.
„Balsas.lt“ jis informavo, kad pažeidėjas jau sumokėjo 100 Lt dydžio administracinę baudą ir 175 Lt už aplinkai padarytą žalą (po 5 Lt už kvadratinį metrą – red. past.).
„Tačiau mes kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir dabar laukiame tam tikrų dokumentų, detalaus plano kopijos. Mus domina sklypo ribos ir kai kurie kiti dalykai“.
Nepanoręs atskleisti, ką ketinama aiškintis, A. Morkūnas pridūrė: „Norime užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams ateityje“.
Savo klausimą Vilniaus miesto savivaldybei pateikė ir „Balsas.lt“. Paprašėme paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis sklypas, apaugęs pušimis, tapo privačia namų valda? Ir kodėl anksčiau jame augę ir galbūt į saugotinų kategoriją galėję patekti medžiai nieko nesudomino?
(papildyta: 17:28 val.)
Po to, kai straipsnis jau buvo paskelbtas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Kuodis „Balsas.lt“ informavo, kad 12 arų žemės sklypo, kuriame buvo iškirstos jau minėtos pušys, paskirtis yra KITA.
„Nuosavybės teise šis sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. O 2010 m. spalio 18 d. sudaryta nuomos sutartis su privačiais asmenimis. Nuomos sutartis sudaryta 99 metams. Pastato paskirtis yra viešbutis. Jis yra tų pačių asmenų, kurie išsinuomojo sklypą, nuosavybė. Žemės naudojimo būdas ir pobūdis nėra nustatyti“, – sakė G. Kuodis.
„Balsas.lt“ jis informavo, kad sklypo paskirtis buvo nustatyta jį formuojant 1999m.
„Kadastro sudarymo data yra 1999 m birželio 2 d. Nuosavybės teisė – Lietuvos Respublika. Iš karto buvo nustatyta paskirtis KITA. Ir ji tokia yra likusi. O prieš tai šioje vietoje nebuvo sklypų suformuota“, – aiškino G. Kuodis.
„Tai privati valda ar ne?“, – dar kartą pasitikslino „Balsas.lt“. „Privati ar ne – paskirtis neapsprendžia. O kas yra savininkas – mes skaitome Kadastro pažymoje. Šiuo atveju yra Lietuvos Respublika. Patikėjimo teisė – Nacionalinė žemės tarnyba. Ir yra įrašas kad „sudaryta nuomos sutartis 2010 m. su privačiais asmenimis“, – pakartojo jis.
Paklaustas, ar jau parengtas detalusis planas, G. Kuodis sakė: „Ne. Tam sklypui nėra prašymo ir nėra projekto nei leidimo kol kas to namo rekonstrukcijai“.
„Bet sklypas suformuotas ir sklype yra šeimininkai“, – pabrėžė jis.
Painu? Neabejotinai. Taip ir nesupratome, ar šiam sklypui taikytinos nuostatos, kad privačioje namų valdoje nereikia leidimo medžiams kirsti? Kaip ir to, ar formuojant sklypą 1999 metais, jame nebuvo saugotinų medžių.
Tikėkimės, kad atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pavyks rasti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.
