1992 metais pradėjus reformuoti Lietuvos švietimo sistemą ir kuriant Lietuvos švietimo koncepciją, ugdymo įstaigoms, kurias lanko jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, buvo skirtas ypatingas dėmesys. Kas lėmė išskirtinę pradžios mokyklos padėtį visoje švietimo sistemoje?
Pirmiausia tai, kad 6-10 metų vaikas į mokyklą ateina turėdamas tam tikras vertybes, kurias įdiegė šeima, ir tam tikras galias, nulemtas vaiko prigimties. Siekiant šeimos ir prigimties veiksnių darnos buvo mąstoma apie nedidelę ir saugią mokyklą.
Antras svarbus dalykas — 6-10 metų vaikų amžiaus tarpsnio ypatumai, kurie lemia ir ypatingą vaikų domėjąsi aplinka, naujovėmis, ir jų jautrumą. Mažais žingsneliais savo didelių svajonių link žengiantys vaikai šiame amžiaus tarpsnyje dar yra nepakankamai savarankiški ir reikalingi globos. Tai trečioji svarbi sąlyga, paskatinusi kurti geriausiai vaiko raidą ir poreikius atitinkančią pradinę mokyklą atskirame pastate.
Ar tai buvo tik laikmečio padiktuoti ieškojimai, ar įžvalgūs, profesionalūs sprendimai, mąstant apie saugią ir harmoningą vaiko asmenybės raidą?
Tada, prieš beveik 20 metų, tokiai mokyklai, siekiančiai sudaryti kuo efektyvesnes ir palankesnes ugdymo sąlygas vaikui, buvo iškelti esminiai ir visai švietimo bendruomenei svarbūs uždaviniai. Pažiūrėkime, kaip pradinė mokykla šiandien atitinka vaiko ir visuomenės reikmes.
Į mokyklą — kartu su mama ir tėčiu
Viena svarbiausių sėkmingo vaiko ugdymosi sąlygų — palanki emocinė aplinka. Pradinėje mokykloje atsisakyta oficialaus švietimo įstaigos įvaizdžio, pasikeitė mokytojo ir mokinio bendravimas, bendra mokyklos atmosfera, į ugdymą stengtasi įtraukti tėvus, vertinant didelę šeimos įtaką vaiko asmenybės augimo ir formavimosi procese.
Šiandien pradinė mokykla džiaugiasi visos bendruomenės pastangomis sukurta bendravimo erdve, kurioje vaikai jaučiasi gerai ir saugiai. Kartu su savo tėveliais jie ne tik laukia svarbiausių metų švenčių, teatralizuotų vakarų, bendruomenės susibūrimų, bet ir kartu su savo šeima ruošiasi vakaronėms kepdami pyragą, rinkdami gerus darbus į „gerumo maišelius“, padėdami laumėms papuošti mokyklą nertomis snaigėmis. O ugdymosi sunkumai yra aptariami individualiuose mokinio tėvų ir mokytojo pokalbiuose.
Čia gyvena pasakos
Atsižvelgdamas į vaiko individualius interesus, kūrybinių galių plėtojimo galimybę, kiekvienas mokyklos mokytojas gavo galimybę pasirinkti mokymo priemones, o susipažinęs su įvairių šalių patirtimi, ir — ugdymo metodus.
Pradinės mokyklos mokiniai ėmė laukti netradicinio ugdymo dienų su paslaptimi ir atradimo džiaugsmu, o svarbiausia — mokytis tapo įdomu. Kas nenorėtų dalyvauti sportinėse varžybose, kurioms teisėjauja įvairiausi pasakų veikėjai, o visų dalyvių tikslas — savo vikrumu, drąsa, valia, nugalėti devyngalvį slibiną. Įdomu rytą, pravėrus mokyklos duris, sekti kaukų pėdomis, nes jie, ką tik pabuvoję mokykloje, pribarstė samanų, tošių, spyglių, kviesdami vaikus į gamtos pasaulį. O jei sugebėsite patikėti stiklinio rutulio galiomis, turėsite galimybę pakeliauti po platų pasaulį.
Erdvė mano vaikui
Mokyklos pastatas — labiausiai matoma, bet ne viską ugdymo procese lemianti dalis. Kuriant pradinę mokyklą ikimokyklinės įstaigos pastate dėmesio centre buvo 6-10 metų vaikas. Pasirinktos erdvės leido mažiesiems mokinukams veikti nedidelėse, jaukiose, saugiose patalpose. Per beveik 20 metų pradinė mokykla jai paskirtas erdves nesunkiai pritaikė įvairiai ir aktyviai edukacinei veiklai.
Matyti, kad pradinė mokykla ir šiandien puikiai atitinka Lietuvos švietimo koncepcijos nuostatas, todėl norėtųsi, kad pertvarkant miesto mokyklų tinklą būtų elgiamasi taip pat įžvalgiai, kaip ir 1992 metais. Kad būtų įvertintas pradinės mokyklos indėlis į vaiko, o kartu ir visos visuomenės kultūros augimą, suvokiant, kad švietimo sistemai labiausiai kenkia standartai. Dėl bendražmogiškų vertybių neturi būti deramasi.
Ligita Norvilienė Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos mokytoja metodininkė, Mokyklos tarybos narė
