Man atrodo, kad su australais tiesiog norėta išeiti ir pasivaikščioti, o rezultatas turėjo būti ir taip lietuvių naudai. kai gavo per galvą, po pertraukos susigriebė, bet - per vėlu. šaukštai po piet. dabar su korėja visi bus ereliai, trokš atkeršyti, reabilituotis, skraidys... gerai sako - toks kaip trečias kėlinys turi būti visi!!!

apie ka cia jus kalbat?

Bene geriausias Lietuvos rinktinės mačas buvo PČ Turkijoje su Argentina 2010 metais. Trys kėliniai buvo kaip iš natų. Pradžioje - 7 tritaškiai iš 7. Prieš Australiją šį kartą pradžioje iš 7 buvo 0. Apie psichologijos įtaką esu per eilę metų daug komentavęs. Kartais iš tokių pastabų buvo pasišaipoma. Ne kartą teigiau, kad rinktinė ir Eurolygos komandos turi turėti aukštos kvalifikacijos psichologus. Kai sportinį pasirengimą vykdė Kosauskas, tai tas atsipalaidavimui bent jau anekdotų kišenėje ilgai neieškodavo. Žaidėjai net nesupranta, kad net iš jų veidų rungtynių pradžioje galima perskaityti jų perdėto įsitempimo lygį. Net ir baudas mėtant nesugebama atsilaisvinti, nuo aplinkos poveikio ir įtampos. Priminsiu žemiau savo kiek ankstesnį, bet neseną komentarą. Jis ir dabar, manau, dar aktualus. Kai M.Kalniečio nebėra - dar labiau.

Štai prie ko privedė "mergaitiškas teisėjavimas" pasirengimo metu. Kaip ir neryžtingumas bei nepasitikėjimas geromis progomis prie tritaškio linijos. Tik, kai pavargstama - daugiau atsipalaiduojama. Tada ir pataikoma. Nežinau, kodėl nebuvo pakviestas M. Gecevičius - šaltai metantis tritaškius.

RETRO 2014-08-17
Kiekvienose draugiškose rungtynėse buvo po vieną išskirtinai gerai žaistą atkarpą. Kartais netgi tai buvo visas kėlinys. Šiek tiek geriau pradėta su Australijos ekipa. Kitose kovose koks pirmas tritaškis būna kaip koks stebuklas. Dešimtys kartų svarstyta - mesti ar nemesti jį iš patogios padėties. Metama, kai laikrodis 24 sek pradeda tiksėti. Tada lieka tik nervai... Vadinasi pasąmonėje nebuvo nusipiešta ta kiaura skylė, kuri turi būti nuolatinis pagrindinis tikslas. Pažvelkime ką pademonstravo per PČ Vidurio Amerikos šalys futbole. Taktikos perdavinėjimuose ne per daugiausiai, tačiau vietoj nebuvo trepsima ir smūgiai į kosmosą neskraidė. Taip, manau, turi būti ir kašėje. juk deriniai nėra savitikslis siekis. Siekis - pataikyti. Jei komandoje puse mačo puolant juda tik vienas žaidėjas ir tik tam, kad gauti kamuolį, o kiti stovi ir žiūri kas bus, tai toli nežengti. Psichologinio pasiruošimo trūkčiojimai - taip pat akivaizdūs. Stiprios komandos to neatleis. Bet visa tai nereiškia, kad PČ pusfinalis nepasiekiamas. Burtai palankūs, o visa kita - "užsivedimo" reikalas. Tegul komanda dar džiaugiasi, kad padorus treneris visai nervų Kinijoje nepagadino. Kitas dar ne taip išrašytų. Tokie, kaip Kazlauskas, Krapikas ar Sereika - padoraus bendravimo klasika. Beje, teisėjų darbas per paskutinį susitikimą tiktų mergaičių komandoms. Gal buvo taip užsakyta?

neygnybti, o įspirti reikia!!!

Nepataiko, neoagauna kamuolio, aisku zaidziant kitaip, bet ziurint... galim, galim, tai kas is to kad galit