Nugriaudėjusi, kaip perkūnas iš giedro dangaus, krizė užklupo Lietuvą. Rūstus Premjeras paskelbė visuotinį taupymo vajų. Mažinamos lėšos švietimui, kultūrai, medicinai ir teisėsaugai. Susitraukė, kaip senos naginės, mokytojų, gydytojų, policininkų ir kitų biudžetininkų atlyginimai. Svarstoma netgi kraštutinė ir žiauri išeitis – skolintis iš liūdnai pagarsėjusio Tarptautinio valiutos fondo, kas aiškiai rodo, kad valstybei nūnai svarbus kiekvienas litas ir ji gali leisti sau tik pačias būtiniausias išlaidas.
Kokios gi yra tos A.Kubiliaus Vyriausybės svarbiausios ir būtiniausios išlaidos, kurių negalima nedaryti, net lendant į TVF skolos kilpą? Vardan ko galima priversti mokytojus, gydytojus ir policininkus dirbti už mažesnę algą, o vaikų globos namų auklėtinius – mažiau valgyti?
Vienas šių prioritetų mes aptinkame Teisingumo ministerijos parengtame Kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamą turtą įstatymo projekte. Įstatymo esmė yra paprasta, kaip karvės baubimas – ketinama iš valstybės biudžeto perduoti 113 mln. litų fondui, kuris panaudos juos Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams bei parems užsienyje gyvenančius nukentėjusius nuo totalitarinių režimų žydų tautybės asmenis.
Kitaip sakant, siūloma visų mokesčių mokėtojų lėšomis paremti dalies mūsų bendrapiliečių, išskirtų pagal etninį požymį, įvairialypius poreikius. Verta prisiminti, kad Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje gyvena 4007 žydų tautybės asmenys, taigi, kiekvieno jų daliai, įskaitant ir kūdikius, iš mūsų valstybės biudžeto tektu po 28 tūkst. litų. Tipinei trijų asmenų žydų šeimai būtu skirta 84 tūkst. Litų. Pinigai, ką ir sakyti, ne per didžiausi, bet kaip krizės metui – visai neblogi. Retas mūsų neapsidžiaugtu, gavęs tokią dovaną iš valstybės biudžeto.
Bet čia vėl pasigirsta nustebusios visuomenės murmėjimas – o kuo remiasi toks vienos tautybės piliečių grupės išskyrimas ir apdovanojimas visų mokesčių mokėtojų sąskaita? Bandymas aiškinti, kad tai yra kompensacija už kadaise egzistavusių žydų bendruomenių visuomeninės paskirties nekilnojamąjį turtą žmonėms, bent kartą atsivertusiems Civilinį Kodeksą, sukelia nebent šypsenas – turtinių teisių perėmimas etninės kilmės ar gentinės priklausomybės pagrindu? Sakyčiau, gerokai pamirštas paprotys.
Juk faktiškai siūloma įteisinti principą, kad nebeegzistuojančių Lietuvos piliečių sudarytų organizacijų turtas pereitu kitoms tos pačios tautybės asmenų, net nebūtinai turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę, sudarytoms organizacijoms. Nemenka revoliucija mūsų teisėje, ypač jei tokios nuostatos Lietuvoje taptu universaliomis ir atsirastu galimybė paveldėti tos pačios etninės kilmės asmenų turtą.
„Palauk, palauk...O kaipgi kitaip?“, – būtinai kibs į atlapus koks naivesnis žmogelis, prisiskaitęs „Lietuvos Ryto“ ir „Delfi“ ir tuo pagrindu bergždžiai manantis, kad adekvačiai suvokia mus supančią realybę – „Kas gi kitas turėtu perimti teises į hitlerininkų organizuoto holokausto liepsnose žuvusių žydų bendruomenių turtą, jei ne kiti žydai – tegul ir iš Švedijos, Baltarusijos ar Amerikos? Lietuvos žydai yra pasaulinės žydijos dalis! “
Tokiems naivuoliams tenka priminti garsųjį Konstitucinio teismo nutarimą pilietybės klausimais, kuriame Konstitucijos dvasių įkvėpti žyniai nustatė, kad realizuoti teisę į protėvių turėtą pilietybę ir duoti antrą lietuvišką pasą tik lietuvių kilmės užsieniečiams ir neduoti jo į savo istorinę tėvynę sugrįžusio kitataučio palikuonims neteisėta, nes tarp piliečių jokių privilegijų ar diskriminacijos etninės kilmės pagrindu būti negali. Mat pagal Konstituciją čia gyvena valstybinė bendruomenė – Lietuvos pilietinė Tauta, kuriai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie yra lietuviai ar ne (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimas). Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kad ir kokia būtų jų etninė kilmė, pagal Konstituciją yra lygūs ir turi vienodas teises.
Iš to seka, kad Lietuvos žydai ir jų bendruomenės buvo ir yra neatskiriama Lietuvos Respublikos pilietinės Tautos dalis. Jokio skirtumo tarp žydų, lietuvių, lenkų ar vokiečių kilmės piliečių sudarytų organizacijų nėra, jeigu jos sudarytos vienos ir tos pačios Lietuvos pilietinės tautos viduje. Esant tokiai Konstitucinio teismo nuomonei sunku suprasti, kodėl įstatymo projekte numatoma kompensuoti organizacijų turėtą nekilnojamąjį turtą su jomis nieko bendro, išskyrus etninę kilmę, neturinčių asmenų naudai?
Atsakymas į klausimus, koks principas yra taikytinas Lietuvos piliečių ir jų organizacijų turtinių teisių perėmimui – etninės kilmės bendrumas ar bendrapilietiškumas, ir kas gi turi tapti žuvusių žydų bendruomenių turto paveldėtoju – organizuota pasaulio žydija ar visgi jų tautiečiai pilietine prasme, man yra aiškus:
vienintelis teisėtas žydų bendruomenių, sudarytų iš Lietuvos piliečių, nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje paveldėtojas ir teisių į jį perėmėjas yra valstybinė bendruomenė – Lietuvos pilietinė Tauta, kaip visuma, o ne etniniu ar konfesiniu pagrindu išskirta jos dalis. Paprasčiau sakant, Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto, priklausiusio mirusiems ir nepalikusiems paveldėtojų Lietuvos gyventojams arba išnykusioms Lietuvos piliečių organizacijoms, nesant tiesioginių jų teisių perėmėjų, šeimininkas yra mūsų visų valstybė, kuri panaudoja tą turtą visos Lietuvos pilietinės tautos narių naudai.
Tampa aišku, kad nėra jokio Konstitucinio pagrindo tam, kad iš Lietuvos piliečių sudarytų organizacijų teisių į Lietuvoje esantį turtą perėmėjais būtu kitų šalių piliečiai ar jų sudarytos organizacijos. Neįsivaizduojamas dalykas, kad į kokios išnykusios rusų kilmės Lietuvos piliečių organizacijos turtą pretenduotu nieko bendra su ja neturinčios organizacijos iš Rusijos. Betrūko, kad eilinei Lietuvos čigonų organizacijai nutraukus veiklą dėl kalėjiman susėdusių lyderių jos turtas būtų perduotas kokiam nors tos tautos atstovais apsišaukusiam Rumunijos ar Slovakijos romų susivienijimui.
O juk būtent tai mes matome šiuo atveju, kuomet į Lietuvoje esantį mūsų piliečiams priklausiusį visuomeninės paskirties turtą pretenduoja visai ne religinio pobūdžio organizacijos iš JAV ir Izraelio.
Tenka priminti, kad pagal galiojančius ir visiems vienodus įstatymus, Lietuvoje veikiančioms žydų bendruomenėms, kaip ir kitų konfesijų religinėms bendruomenėms, buvo gražinti maldos namai ir kitas religinės paskirties turtas. Pagal minėtus teisės aktus Lietuvoje turtas negrąžinamas iki nacionalizacijos veikusioms visuomeninėms organizacijoms, tautinėms bendrijoms, taip pat ir kitiems subjektams.
Teiginys, kad šie įstatymai neįvertino žydų tradicijų ir bendruomeninio turto naudojimo ypatumų, yra niekinis, nes visos Lietuvos tradicinės religijos turi savo ypatumus, o įstatymas yra universalus, visiems vienodas ir negali taikyti išimčių ir privilegijų kokiai nors vienai religijai. Pavyzdžiui, Lietuvos įstatymai visai neatsižvelgia į tradicinės musulmonų-sunitų religijos ypatumą – leidimą tikratikiams turėti po keturias žmonas.
Bet nebūtina tikėti mano žodžiais. Pasižiūrėkime, kokios išvados šiuo klausimu pateiktos Teisės projektų ir tyrimų centro tyrime.
Šios teisinės išvados parengtos dalyvaujant žymiems EX JURIS kontoros advokatams - Kęstučiui Čilinskui ir Rūtai Brazauskienei:
„Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Pagal šį principą, be kita ko, valstybė turi vengti tokio teisinio reguliavimo, kuris diskriminuodamas vienas tautines bendrijas ar religines bendruomenes ir teikdamas privilegijas kitų tautų ar religinių konfesijų atstovams, galėtų sukelti tautinę ar religinę nesantaiką.“
Neįtikėtina, bet būtent tokios pasekmės ir numatytos Teisingumo ministerijos rengto įstatymo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymoje. Dokumente, pasirašytame ministro R.Šimašiaus, kuo ramiausiai teigiama: „Įstatymo priėmimo neigiama pasekmė – tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas“.
Pakartosiu dar kartą – „Įstatymo ... pasekmė – .. antisemitizmo paaštrėjimas“.
Kitaip sakant, ministerija kruopščiai suplanavo, kad jos parengtas diskriminacinis teisės aktas sukels tautinės ir religinės nesantaikos paaštrėjimą žydų tautybės asmenų atžvilgiu ir informuoja apie tai Vyriausybę bei Seimą. Fantastika – kito žodžio nerandu!
Tačiau nebūna blogo be gero – jau sekančiame sakinyje matome kitokį teiginį: „Įstatymo projekto priėmimo teigiamos pasekmės – ...pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai...“ .
Paprastam žmogui sunku suvokti, kaip antisemitizmo paaštrėjimas gali pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykius ir kaip šie prieštaraujantys vienas kitam teiginiai išsitenka greta? Matyt, čia slypi ypatinga, tik Teisingumo ministro poste įkandama, logika.
Bet grįžkime prie Teisės projektų ir tyrimų centro advokatų išvadų:
„Teisinis reguliavimas, kurio formuluotės reikštų, kad, sprendžiant okupacinio režimo atimto turto grąžinimą, daroma išimtis vienos tautinės bendrijos ar vienos konfesijos religinės bendruomenės nariams, būtų diskriminacinis kitų tautinių bendrijų bei kitų konfesijų religinių bendruomenių atžvilgiu.
Todėl, jei bus priimtas politinis sprendimas išplėsti iki šiol Lietuvos teisėje nustatytą asmenų, turinčių teisę į okupacinio rėžimo nacionalizuoto turto grąžinimą, ratą, šis sprendimas turi būti vienodai taikomas visų Lietuvoje gyvenančių tautybių ir visų religinių konfesijų nariams.“
Tenka paminėti, kad Lietuvoje yra dar viena panašaus dydžio tautinė bendruomenė, vienijanti 3243 vokiečių kilmės piliečius. Ar reikia priminti, koks likimas ištiko Klaipėdos krašto vokiečių tautybės gyventojus po II pasaulinio karo? Totalitarinis sovietinis režimas negailestingai išvijo visus vokiečius bei lietuvninkus ir atėmė visą jų turtą – tiek privatų, tiek visuomeninį, tiek religinį.
Ar bus priimtas dar vienas įstatymas, jeigu ir ši bendruomenė pasinaudos precedentu ir pareikalaus kompensacijos iš mūsų biudžeto už jų tautybės asmenims ir organizacijoms priklausiusį turtą vakarų Lietuvoje? Ar užteksime biudžeto lėšų? O jei dar lenkų ir rusų kilmės piliečių bendruomenės panorės pasinaudoti precedentu?
Tiems, kuriems kyla pagunda įsižeistos nekaltybės tonu pareikšti „Kaip galima tai lyginti?!”, priminsime, kad šis užkeikimas tėra intelektualinės kapituliacijos prieš logiką formulė, nieko daugiau. Šiuo atveju lyginti galima ir būtina, nes kalba eina apie nukentėjusias nuo totalitarinių režimų Lietuvos tautines mažumas, esančias mūsų pilietinės tautos dalimis.
Svarstant Lietuvos piliečių sudarytų nebeveikiančių organizacijų teisių į turtą perėmimo klausimus, dažniausiai pamirštamas vienas paprastas dalykas – šis turtas dažniausiai yra naudojamas visos pilietinės tautos labui.
Dauguma tų nacionalizuotų visuomeninių pastatų, kurie kadaise priklausė žydų kilmės bendrapiliečiams, šiuo metu priklauso valstybei ir yra naudojami visos pilietinės tautos, tarp jų ir žydų kilmės piliečių – labui. Jeigu ten įsikūrė mokykla – tai joje mokosi visų – ir žydų, vaikai. Jeigu ten yra prokuratūra ar policija – tai ji gaudo visų tautybių, tarp jų ir žydų, nusikaltėlius ir saugo visos pilietinės tautos interesus. Kodėl norima išskirti tik vieną pilietinės tautos dalį ir jai sumokėti, nors ji turi lygiai tokias pat teises į šių pastatų teikiamą bendrą visiems naudą?
Kas gali paaiškinti, kodėl Lietuvos piliečius ketinama padalyti pagal etninę kilmę ir priversti vieną pilietinės tautos dalį sumokėti duoklę kitai tos pačios tautos daliai? Kodėl lietuvis, karo metais gelbėjęs žydų šeimą rizikuodamas visos savo šeimos gyvybę, turės iš savo mokesčių mokėti duoklę, kaip „kompensaciją“, kokiam iš SSSR po karo atvykusiam žydų kilmės asmeniui, neturinčiam nieko bendro su žuvusiais Lietuvos žydais?
Prisiminkime, ką apie tai rašė Premjero konsultantas:
„..šiandien, iš Lietuvos išvykus didžiajai daliai istorinių litvakų, Lietuvoje liko su sovietų kolonistais atvykę ir sovietiniai žydai, nieko bendro neturintys su istorine Lietuva. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos žydų bendruomenėje pagrindinė vartojama kalba yra rusų..“.
Tikrai sunku suprasti, kodėl lietuviai turės mokėti už savo bendrapiliečių turtą „kompensaciją“ žydų kilmės atvykėliams iš SSSR?
Dar sunkiau suvokti, kodėl mūsų mokesčių mokėtojų lėšos bus naudojamos užsienio piliečiams ir organizacijoms remti? Belieka tik pakartoti taip ir neatsakytą Premjero konsultanto viešą klausimą:
„..kiek, koks procentas lėšų iš kompensacijos bus išvežta į užsienį, teigiant, kad šie pinigai skirti neturtingiems JAV žydams remti?“
Manau, atsakymą tikrai būtu pravartu išgirsti visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams. Bet, panašu, kad tai nėra vieša informacija, o tokia savotiška valstybės valstybėje paslaptis.
Yra ir daugiau neaiškių, neskaidrių ir sveiku protu nesuvokiamu dalykų šioje vienos kilmės piliečių duoklės mokėjimo kitos kilmės piliečiams ir užsieniečiams istorijoje. Svarbiausia, kad norima į mūsų konstitucinę erdvę, neskirstančią piliečių teisių pagal etninę kilmę, įvesti savotišką Trojos arklį, suteikiant privilegijas daliai piliečių būtent dėl jų kilmės.
Ar ne laikas būtų mūsų Seimui nutraukti suplanuotą Lietuvos pilietinės tautos skaldymą į etnines dalis ir atmesti jau parengtą antisemitizmą kurstantį įstatymą? Paliekant išnykusių Lietuvos piliečių organizacijų turto perėmėjų mūsų visų valstybę, kuri panaudos tą turtą visos Lietuvos pilietinės tautos narių naudai.
