Visi žmonės visame pasaulyje turi tam tikras teises – ir šios teisės vienodai priklauso tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Žmogaus teisės apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę į fizinę neliečiamybę ir orumo gerbimą, bei į teisinę apsaugą nuo bet kokios smurto formos. Bet kokia fizinės jėgos apraiška, nukreipta prieš suaugusįjį žmogų – net jei tai būtų tik lengvas pliaukštelėjimas, pastūmimas, sudavimas ar pan. – yra prilyginama neteisėtam užpuolimui.
Tuo pačiu metu vaikų mušimas yra plačiai toleruojamas ir dažnai apibūdinamas ne kaip smurtas, o kaip vaiko elgesio koregavimas ir vaiko mokymas. Suaugusieji sako, kad fizinės bausmės – paties vaiko labui.
Deja, fizinės bausmės nėra priemonė vaiko gerovei užtikrinti. Fizinių ir kitų žeminančių bausmių taikymas ir toleravimas: - pažeidžia vaiko teisę į fizinį vientisumą, žmogiškąjį orumą ir visapusišką apsaugą; - silpnina vaiko ir tėvų ryšį. Kai tėvai žeidžia vaikus fiziškai ir emociškai, vaikai išmoksta, kad negalima pasitikėti, jog tėvai juos apsaugos. Susilpnėjęs tėvų ir vaiko ryšys gali sukelti emocinių ir elgesio problemų; - fizinės ir kitos žeminančios bausmės gali sukelti apmaudo ir priešiškumo tėvams jausmus, kurių vaikai negali tiesiogiai išreikšti. Be to, vaikai pradeda bijoti savo tėvų, todėl tampa vis mažiau nuoširdūs bendraudami su jais. Tokios bausmės pateikia agresyvų konfliktų sprendimo modelį, kurį vaikai gali vėliau taikyti savo asmeniniuose santykiuose. Vaikai, kurie buvo fiziškai ar psichologiškai baudžiami, gali būti labiau agresyvūs; - fizinės bausmės didina tikimybę, kad vaikai smurtaus prieš brolius ir seseris, tyčiosis, o užaugę naudos prievartą ir žalos savo partnerius. Žeminančios bausmės yra susijusios su melavimu, vagystėmis ir prievarta; su žemesniu gebėjimu užjausti kitus, tačiau aukštesniu antisocialinio elgesio lygiu; - rodo vaikui, kad smurtas yra priimtinas būdas pasiekti to, ko nori; spręsti konfliktus ir stresines situacijas; priversti kitus žmones elgtis taip, kaip noriu aš, nepaisant jų poreikių ir jausmų; - neformuoja vaiko vidinės drausmės ir savikontrolės. Tokiu būdu vaikas elgiasi taip, kaip nori tėvai ne dėl to, kad supranta, jog taip elgtis tinkama, o dėl to, kad bijo bausmės. Kai tik nebelieka bausmės baimės, vaikas vėl grįžta prie netinkamo elgesio; - žaloja vaiką ne tik fiziškai, bet ir psichiškai bei dvasiškai. Net ir nežymus pliaukštelėjimas. Fizinės ir kitos žeminančios bausmės verčia vaiką jausti, kad jį atstumia žmonės, kurie jam yra patys svarbiausi visame pasaulyje. Tokia patirtis gali turėti visą gyvenimą trunkančią neigiamą įtaką jų pasitikėjimo savimi jausmui.
Kas yra pozityvi disciplina? Disciplina nėra tapati fizinėms ir kitokioms žeminančioms bausmėms. Disciplina – tai procesas, kurio metu vaikas turi tinkamas galimybes mokytis iš suaugusiųjų taisyklių, vertybių ir priimtino elgesio.
Pozityvi disciplina nėra: • visko leidimas • leidimas vaikams daryti viską, ko jie geidžia • neturėjimas taisyklių, ribų ar lūkesčių • trumpalaikės reakcijos • alternatyvi bausmė pliaukštelėjimui, trenkimui.
Pozityvi disciplina apima tokį tėvų elgesį ir auklėjimo būdus, kurie remiasi geriausių vaiko interesų paisymu ir sudaro tinkamas sąlygas sėkmingam ir darniam vaiko vystymuisi, tačiau taip pat nustato leistinas vaiko elgesio ribas ir moko pagarbaus elgesio savęs ir kitų žmonių atžvilgiu. Pozityvi disciplina leidžia kurti saugią aplinką vaiko pilnavertiškam vystymuisi, kai tėvai sprendžia konfliktus, auklėjimo problemas ir moko vaiką drausmės bei pagarbos nenaudodami fizinių ir kitokių žeminančių bausmių.
Kodėl pozityvi disciplina geriau nei diržas?
Nes tai būdas auginti atsakingai. Nes tik tokiu būdu galima užauginti laimingus žmones ir taip sukurti visuomenę, kurioje klesti bendradarbiavimas, teisingumas, meilė ir gyvenimo džiaugsmas.
Kaip kurti stiprius, sveikus santykius su vaikais?
Tą tėvai gali padaryti vadovaudamiesi keturiais principais, kurie turi būti pritaikyti visose bendravimo su vaikais situacijose.
Nė vienas iš tėvų nėra tobulas. Mes visi klystame. Nepaisant to, kiekvienas vaikas šeimoje turi tam tikras teises, pavyzdžiui, teisė augti kaip individualybė, teisė būti išklausytam ir apsaugotam nuo smurto, nesvarbu, kas nutiktų. Ir mes visi galime mokytis iš savo klaidų – taip, kaip tą daro mūsų vaikai.
Daugiau informacijos apie pozityvią discipliną ir jos įgyvendinimą kasdieniuose praktiniuose auklėjimo situacijose galite rasti parsisiuntę nemokamą leidinį, parengtą visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, vykdant Europos Komisijos DAPHNE III programos lėšomis finansuojamą projektą „Auklėti, o ne bausti“.
