Prezidentės metinis pranešimas yra talpus – paliekantis daug erdvės interpretacijoms. Pateiksiu savo, liberalių pažiūrų asmens, požiūrį.
Kodėl Prezidentė pranešimo ašimi pasirinko teiginį, kad svarbiausia – žmogus?
Prezidentė teigia, kad, vaizdžiai tariant, pinigų nėra ir greitai nebus („turime žinoti, kad artimiausiais metais biudžetas nepajėgs skirti dosnios finansinės injekcijos“), todėl reikia ieškoti kitokių, su biudžeto išlaidų didinimu, nesusijusių būdų gaivinti piliečių pasitikėjimą valstybe. Valstybės vadovė šią sudėtingą problemą sprendžia mėgindama keisti vertybinę paradigmą („atlikime vertybių peržiūrą ir pakilkime vertybiniam atgimimui“) – perkeldama akcentą nuo ekonomizmo („visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus“) link teisingumo, solidarumo, asmeninės atsakomybės.
Mes turėtume palaikyti Prezidentę šiame kelyje. Jis svarbus ne tik ir ne tiek dėl to, kad šiuo metu gyvename finansinės ir ekonominės krizės sąlygomis. Tai kelias iš Rytų į Vakarus. Tai kelias nuo Rytų valstybėse dominuojančio požiūrio į žmogų kaip į valstybės aparato (valdomo visuomenei neatskaitingų saugumiečių ir biurokratų) sraigtelį link Vakarų liberaliose demokratijose įsišaknijusios pagarbos žmogui. Pagaliau, tai kelias iš Lietuvą smaugiančios visuomenės susvetimėjimo krizės.
Būtent taip suvokiu Prezidentės raginimą politinėms partijoms nelikti „užsisklendusioms savo siauruose partiniuose interesuose“. Nors partijos pirmiausiai turi atstovauti savo elektorato lūkesčiams, ir tai visiškai natūralu, partijos (ir jų nariai) turi nepamiršti visos visuomenės ligų ir ieškoti jų gydymo būdų, nes visi esame vienoje valtyje, kurios vardas – Lietuva.
Tomas Baranovas
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio
Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto narys
