Kodėl šunims paplūdimyje – ne vieta?

Nors pa­plū­di­mių priei­go­se poil­siau­to­jus pa­si­tin­ka įspė­ja­mie­ji ženk­lai, drau­džian­tys pa­plū­di­miuo­se ve­džio­ti šu­nis, dau­ge­lis ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­kų šias tai­syk­les ig­no­ruo­ja. Blo­giau­sia yra ne tai, kad šuo ga­li iš­gąs­din­ti poil­siau­to­jus, bet tai, kad gy­vū­nai sa­vo iš­ma­to­mis ga­li terš­ti ap­lin­ką. Taip plin­ta pa­vo­jin­ga li­ga tok­so­ka­ro­zė.

Daž­niau­siai į or­ga­niz­mą pa­ten­ka kir­mė­lių tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai, o ler­vos ga­li ap­si­gy­ven­ti plau­čiuo­se, ke­pe­ny­se, aky­se, sme­ge­ny­se, šir­dy­je ir ki­tuo­se žmo­gaus or­ga­nuo­se. Pa­vyz­džiui, pa­žei­dus plau­čius, vai­kas ko­sė­ja, dūs­ta, sme­ge­nų pa­žei­di­mas ga­li su­kel­ti epi­lep­si­ją, gal­vos skaus­mus, ler­vai ap­si­gy­ve­nus aky­je pa­blo­gė­ja re­gė­ji­mas.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras per­spė­ja, jog šil­tuo­ju me­tų lai­ku pa­dau­gė­ja su­si­rgi­mų tok­so­ka­ro­ze. Tai pa­tvir­ti­na ir Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­teik­ti už­si­krė­tu­sių tok­si­ko­ro­ze skai­čiai 2012 me­tais: sau­sio mė­ne­sį mi­nė­ta li­ga Lie­tu­vo­je už­si­krė­tė 1 žmo­gus, va­sa­rį – 7, o ko­vą – jau 13 žmo­nių.

Re­mian­tis Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, tok­so­ka­ro­zė pa­pli­tu­si vi­sa­me pa­sau­ly­je, vi­suo­se že­my­nuo­se. Lie­tu­vo­je su­si­rgi­mai tok­so­ka­ro­ze ofi­cia­liai pra­dė­ti re­gist­ruo­ti 1992 me­tais. Kas­met Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ja­ma apie 100 žmo­nių, ser­gan­čių tok­so­ka­ro­ze.

Vi­suo­me­nės spe­cia­lis­tai tei­gia, kad tok­so­ka­ro­ze ga­li­ma už­si­krės­ti ne tik pa­plū­di­my­je. Ši li­ga taip pat plin­ta kon­tak­tuo­jant su gy­vū­nais, ku­rie yra už­si­krė­tę ir ant vei­do ar kai­lio tu­ri li­gos su­kė­lė­jo kiau­ši­nė­lių. Taip pat ga­li­ma už­si­krės­ti val­gant ne­plau­tus vai­sius, uo­gas ar­ba dar­žo­ves, ku­rios yra už­krės­tos ap­va­lių­jų kir­mė­lių kiau­ši­nė­liais. Li­ga ne­plin­ta nuo žmo­gaus žmo­gui.

Ler­vos žmo­gaus or­ga­niz­me ne­si­dau­gi­na, neau­ga, ne­si­kei­čia, tik ret­kar­čiais suak­ty­vė­ja ir pra­de­da mig­ruo­ti, dir­gin­da­mos ir ža­lo­da­mos au­di­nius. Per il­gą lai­ką jos ap­si­trau­kia kap­su­lė­mis, po to suy­ra. Ne­ma­žai žmo­nių ga­li ne­pa­jaus­ti jo­kių li­gos simp­to­mų, jei su­kė­lė­jų pa­te­ko ne­daug, nors kai ku­riems, ypač vai­kams, ga­li pa­si­reikš­ti karš­čia­vi­mas, kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mas, skran­džio skaus­mas, re­gos su­tri­ki­mai, akių skaus­mas ar pa­rau­di­mas. Or­ga­nų pa­žei­di­mai pri­klau­so, nuo ler­vų mig­ra­ci­jos or­ga­niz­me.

At­si­ra­dus to­kiems simp­to­mams rei­kė­tų kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Ka­dan­gi simp­to­mai pa­na­šūs ir į ki­tų li­gų su­ke­lia­mus simp­to­mus, gy­dy­to­jas ga­li nu­spręs­ti at­lik­ti krau­jo ty­ri­mus.

Kaip ap­si­sau­go­ti nuo tok­so­ka­ro­zės?

1. Tin­ka­mai elg­tis su šu­ni­mis ir ka­tė­mis:

• re­gu­lia­riai gy­dy­ti šu­nis ir ka­tes nuo kir­mi­nų;

• ne­leis­ti gy­vū­nams lai­žy­ti vei­do, in­dų, ku­riuos nau­do­ja žmo­nės, nes ant snu­ku­čio, lie­žu­vio ga­li bū­ti pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­lių, ku­rie ga­li pa­tek­ti į žmo­gaus virš­ki­ni­mo trak­tą ir su­kel­ti su­si­rgi­mą;

• gy­vū­nus ve­džio­ti ga­li­ma jiems skir­to­se aikš­te­lė­se;

• ne­ves­ti au­gin­ti­nio pa­si­vaikš­čio­ti, kur yra drau­džia­mie­ji ženk­lai, pa­vyz­džiui, pa­plū­di­my­je;

• ne­leis­ti sa­vo au­gin­ti­niams terš­ti ap­lin­kos, su­rink­ti jų iš­ma­tas į mai­še­lius ir iš­mes­ti į kon­tei­ne­rius ar nu­kenks­min­ti ki­tu sau­giu bū­du, su­de­gi­nant, už­ka­sant;

• ne­žais­ti su sve­ti­mo­mis ka­tė­mis, šu­ni­mis, ypač val­ka­tau­jan­čiais gy­vū­nais.

2. Už­deng­ti vai­kų smė­lio dė­žes dang­čiu. Svar­bu smė­lį pa­keis­ti kiek­vie­nais me­tais ir nuo­lat jį per­kas­ti. Ne­leis­ti vai­kams žais­ti smė­lio dė­žė­se, ku­rio­se smė­lis ne­kei­čia­mas. Smė­lio dė­žes rei­kė­tų įreng­ti sau­lė­to­se vie­to­se;

3. Mo­ky­ti vai­kus lai­ky­tis hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų, tai yra plau­ti ran­kas ne tik grį­žus iš lau­ko, bet ir pa­glos­čius gy­vū­ną;

4. Val­gy­ti tik šva­riai nu­plau­tas dar­žo­ves ir vai­sius.