Biomedicinos mokslus, pirminiais LAMA BPO duomenimis, panoro studijuoti 24,54 procento stojančiųjų į universitetus ir kolegijas, technologijos mokslus – 16,95, o fizinius mokslus – vos 5,66 procento stojančiųjų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigitas Besagirskas aiškina, kad Lietuvoje visai nėra profesinio orientavimo, todėl jauni žmonės net nežino iš ko galėtų rinktis.
„Pagrindinė ir tikriausiai vienintelė priežastis ta, kad Lietuvoje nėra profesinio orientavimo, t.y. moksleiviai apskritai nežino iš ko galima rinktis. Gausu pavyzdžių iš Vilniaus, Šiaulių universitetų, Vilniaus Gedimino technikos universitetų, jų atstovai pasakojo, kad stiprūs moksleiviai, laimėję fizikos, chemijos, matematikos olimpiadas, renkasi istoriją, ekonomiką, vadybą, bet ne tas sritis, kuriose jie gabūs ir stiprūs, nors šie moksleiviai galėtų tapti puikiais specialistais inžinerijos, fizikos ar matematikos srityse“, pasakoja S. Besagirskas.
Taip pat, anot S. Besagirsko, dažnas jaunuolis stoja „į Vilnių“ – jiems visai nesvarbu specialybė, svarbu ištrūkti iš miestelio ar kaimo ir gyventi Vilniuje, vilioja ir Kaunas, mažiau Klaipėda. Taip pat moksleivius dažnai vilioja „madingos“ profesijos.
„Kai nėra profesinio orientavimo moksleiviai nežino ką rinktis baigus mokyklą, todėl dažniausiai renkasi „madingas“ profesijas. Panaši situacija, kai ateini į restoraną ir žinai tik vieną patiekalą iš viso meniu – nebūtinai jis geriausias, skaniausias, šviežiausias, bet kai tik vieną žinai – jį ir renkiesi", sako S. Besagirskas.
