• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdoje per mėnesį radus jau antrą motinos paliktą kūdikį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Danutė Umbrasienė tv3.lt penktadienį sakė, kad kartais kūdikius gyvybės langeliuose palikusios mamos persigalvoja ir nutaria juos susigrąžinti. Anot jos, per 2011-2014 metus tai pavyko padaryti keturioms mamoms.

Klaipėdoje per mėnesį radus jau antrą motinos paliktą kūdikį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Danutė Umbrasienė tv3.lt penktadienį sakė, kad kartais kūdikius gyvybės langeliuose palikusios mamos persigalvoja ir nutaria juos susigrąžinti. Anot jos, per 2011-2014 metus tai pavyko padaryti keturioms mamoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai nėra dažni atvejai. Per 2011-2014 metus, iš viso keturi vaikai buvo grąžinti į tris biologines šeimas, nes į viena šeimą grąžintos dvynukės. Šiais metais iš šešių paliktų kūdikių gyvybės langeliuose viena mama ruošia dokumentus vaiko biologinės tėvystės nustatymui“, - kalbėjo D. Umbrasienė.

REKLAMA

Pasak jos, vaiko susigrąžinimo procedūra nėra paprasta: mama turi kreiptis į atitinkamą Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareikšti, kad rastas vaikas yra jos biologinis vaikas, o tada savo motinystę moteris turi įrodyti teisme.

D. Umbrasienė taip pat nurodė, kad biologiniai tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką tik iki tol, kol jo nėra įsivaikinę kiti asmenys, o vaiką galima įsivaikinti nuo tada, kai jam sueina trys mėnesiai.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė taip pat sakė, kad visoms motinoms, norėjusioms susigrąžinti vaikus, tai pavyko padaryti per teismą.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad nėra vienos priežasties, kodėl mamos palieka savo vaikus.

„Tai rodo platesnę problemą, kad mūsų visuomenėje ne viskas yra gerai. Užtenka priminti didelį skaičių vaikų, atsidūrusių vaikų globos namuose. Juos irgi paliko tėvai, giminės ar artimi žmonės.“, - kalbėjo G. Navaitis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi jis nurodė, kad, pasaulinių tyrimų duomenimis,  didesnę tikimybę atsisakyti kūdikio turi  nepilnametės ar jauno amžiaus motinos, taip pat tos moterys, kurios pačios užaugo globos namuose. Psichologo teigimu, įtakos šiam reiškiniui turi ir prasta moterų finansinė padėtis – tyrimai rodo, kad be būsto ir nuolatinių pajamų gyvenančios moterys labiau linkusios palikti savo vaikus.    

REKLAMA

„Be socialinių priežasčių, yra ir psichologinės: moterys gali atsisakyti savo kūdikių, jei jos turi „Medėjos kompleksą“ (Medėja – graikų antikos mito herojė, kuri keršydama vyrui nužudo bendrus vaikus), kuomet neapykanta tėvui perkeliama vaikui. Nemeilė vaikui gali būti ir savitai „paveldima“ : jeigu moters vaikystėje nemylėjo jos mama, ji pati taip pat yra labiau linkusi nemylėti savo vaikų ir jais nesirūpinti“, - teigė profesorius.  

REKLAMA

G. Navaitis taip pat nurodė, kad žmogus, susidurdamas su nepriimtinu reiškiniu, kartais sugeba išstumti jį iš savo minčių, nustumti jį į pasąmonę, ir gyventi taip, tarsi to reiškinio nebūtų. Tad moterys, nepriimdamos savo nėštumo, nuosekliai gali paneigti ir vaikelio gimimą ir taip jo atsisakyti.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Psichologas pabrėžia, kad žmogus visgi yra pernelyg sudėtingas, kad jo veiksmus būtų galima paaiškinti viena ar kita priežastimi, todėl ir yra taip reikalinga įvairialypė (socialinė, psichologinė) pagalba moterims prieš gimdymą ir po jo.

D. Umbrasienės žiniomis, nuo 2009 iki 2015 metų gyvybės langeliuose palikti 42 vaikai, šiais metais – 6 vaikai. Per metus, anot jos paliekama vidutiniškai nuo 1 iki 13 vaikų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų