Pastaruoju metu Rusijos valdančiojo elito retorika Ukrainai tiekiamų dujų klausimu leidžia kalbėti apie Maskvos užmojį pradėti naują dujų karo su Kijevu etapą. Remiantis balandžio pabaigoje žurnale „Kommersant“ pasirodžiusiu pranešimu, Maskva, šiemet atšaukusi keletą lengvatų naftininkams, svarsto galimybę didinti Rusijos pajamas ir iš eksportuojamų dujų. Pasak šaltinio, Rusijos finansų ministerija šių metų balandį ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui pateikė pasiūlymą padidinti pridėtinės vertės mokestį gamtinėms dujoms ir atnaujinti visus dujų eksporto muito mokesčius. Dokumente taip pat siūloma peržiūrėti eksporto mokesčių politiką dujoms, Rusijos tiekiamoms į „kai kurias užsienio šalis“.
Pensilvanijoje įsikūrusios konsultacinės įmonės „East European Gas Analysis“ ekspertų teigimu, šie pasiūlymai pirmiausia skirti paspausti Kijevą, taip jį motyvuojant laikytis Maskvai palankaus politinio kurso. Pagal 2009 m. pasirašytą dvišalę tiekimo sutartį (kurią Kijevas, beje, laiko neteisinga) Ukrainai parduodamų rusiškų dujų kaina peržiūrima kas ketvirtį atsižvelgiant į naftos krepšelio kainą. Padidėjus naftos krepšelio kainai, po kurio laiko brangsta ir Ukrainai tiekiamos rusiškos dujos. Maskvos ir Kijevo deryboms dėl naujos rusiškų dujų tiekimo sutarties ir toliau stringant, Rusijos sprendimas papildomai apmokestinti dujų gavybą ir eksportą gali turėti skaudžių pasekmių Ukrainai. Kremliuje tai neabejotinai suvokiama.
Remiantis Ukrainos energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, atsiradus šiems papildomiems mokesčiams Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kaina jau šių metų pabaigoje gali pasiekti 395 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų. Tai aukščiau už vidutinę kainą, nustatytą Vakarų Europai. Nuo pasaulinės ekonominės krizės skaudžiai nukentėjusiai Ukrainai ji būtų sunkiai pakeliama. Dėl šios priežasties lengvatų rusiškų dujų eksportui „į kai kurias šalis“ klausimas laikytinas itin svarbiu koziriu Maskvos rankose. Tinkamai pasinaudojusi juo ir derybų dėl naujos dvišalės rusiškų dujų tiekimo Ukrainai sutarties korta Rusija pagrįstai gali tikėtis įvairių Kijevo politinių dividendų.
Pirmiausia Maskva pasiryžusi versti Kijevą peržiūrėti savo požiūrį į tolesnę Ukrainos ekonominių ryšių su ES plėtrą. Pasak tyrimų instituto „Jamestown Foundation„ leidinio „Eurasia Daily Monitor“, remdamasis gegužės 19 d. Ukrainos parlamente priimta rekomendacija Kijevas pademonstravo nenorą jungtis prie Muitų sąjungos. Šiuo žingsniu Ukraina pareiškė Rusijai, kad ji netiki galinti gauti daugiau naudos iš narystės Maskvos dominuojamoje Muitų sąjungoje nei iš laisvos prekybos su ES.
Tokia Kijevo pozicija Maskvai nepriimtina. Šį teiginį greta kitų argumentų patvirtina ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas. Gegužės 18 d. per spaudos konferenciją politikas perspėjo, kad Ukrainai būtų sunku bendradarbiauti su Muitų sąjungos narėmis (Rusija, Kazachstanu ir Baltarusija), jei šalis pasirinktų „Europos kryptį“. Tad Ukrainai ir toliau laikantis įsikibus ekonominio suartėjimo su ES idėjos, rusiškų dujų kainos bei jos kilimo klausimai gali tapti Kijevui skaudžiu rimbu Maskvos rankose. Juo Kremlius turėtų pasinaudoti bandydamas įtikinti Kijevą apsigalvoti ir pasukti Ukrainos ekonominę politiką Rytų kryptimi.
Būtina paminėti ir politinius Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų brangimo motyvus. Pasak Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių instituto direktoriaus ir įtakingo Rusijos Valstybės Dūmos deputato nuo „Vieningosios Rusijos“ partijos Konstantino Zatulino, Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partija nevykdo priešrinkiminių pažadų. V. Janukovyčius ir jo bendrapartiečiai iš esmės tęsia „oranžinių“ Viktoro Juščenkos ir Julijos Timošenko kursą integruotis į ES ir NATO. Todėl, pasak politiko, tik laiko klausimas, kada Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl ims sparčiai blogėti.
Šiame kontekste Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kaina – politinis vėzdas Kremliaus rankose. Ukrainai išliekant itin priklausomai nuo rusiškų dujų, Kremlius šį kozirį gali pasitelkti siekdamas užsitikrinti Ukrainos valdančiojo elito nuolankumą, susilpninti prezidento ir jo parankinių politinį autoritetą Ukrainoje arba jį tiesiog nubausti už Maskvai nepriimtiną Kijevo užsienio bei vidaus politiką ir t. t. Neatmestina, kad tokia Kremliaus politinė praktika, ne kartą taikyta anksčiau, Ukrainoje gali pasikartoti jau artimiausioje ateityje.
Žvelgiant plačiau, Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kainos klausimas leidžia Maskvai spausti Kijevą įvairiais Rusijai svarbiais energetinio saugumo klausimais. Ypač tuomet, kai Ukrainos energetinė politika prieštarauja Rusijos strateginiams tikslams.
Tokios takoskyros precedentų galima rasti ne vieną. Pavyzdžiui, remiantis naujienų agentūra „Ria Novosti“, šių metų vasario 19 d. Ukrainos vicepremjeras Sergejus Tihipka išplatino pranešimą, kuriuo paragino Kijevą paspartinti dialogą su Rusija ir Europos Sąjunga (ES) dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizacijos. Politiko teigimu, argumentai paprasti – dujotiekių ir dujų talpyklų statyba už Ukrainos ribų yra ekonomiškai nepagrįsta. Pasak jo, kur kas pigiau ir paprasčiau modernizuoti Ukrainos dujų transportavimo sistemą, kad ji atitiktų visų poreikius. Taip politikas paragino Kijevą aktyviai priešintis Rusijos užmojui tiesti Ukrainą aplenkiantį dujotiekį „South Stream“.
Žongliruodama šiuo metu rengiama nauja sutartimi dėl rusiškų dujų kainos Ukrainai ir šiai valstybei tiekiamų rusiškų dujų papildomo apmokestinimo klausimu Maskva gali įtikinti Kijevą nekaišioti pagalių jai į ratus. Kitaip sakant, priversti Kijevą nebetrukdyti įgyvendinti projektą „South Stream“, susitaikyti su Maskvos ketinimu ilgainiui smarkiai sumažinti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą apimtį, bent jau laikinai atidėti suskystintųjų dujų terminalo statybas Ukrainoje (šį terminalą, pritraukusi investuotojų, Ukraina ketina statyti Teodosijos arba Južnyj uoste) ir kita.
Galiausiai negalima pamiršti ir tiesioginių Rusijos nuostolių dėl ankstesnių susitarimų su Ukraina. Pavyzdžiui, pagal 2010 m. balandį Charkove pasirašytą dvišalę sutartį Rusija sutiko 100 JAV dolerių sumažinti Ukrainai tiekiamų dujų kainą. O ši mainais sutiko iki 2042 metų pratęsti Sevastopolio uosto, kuriame dislokuotas Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas, nuomos terminą. Taip, ekspertų skaičiavimu, Rusija atsisakė apie 4 mlrd. JAV dolerių biudžeto įplaukų per metus. Rusijai, kurios biudžeto deficitas šiemet gali siekti 3,6 proc. BVP, šie nuostoliai, nors ir ne itin skausmingi, nėra pageidautini. Todėl deklaruojamą Rusijos ketinimą mažinti lengvatas Ukrainai už tiekiamas dujas galima vertinti ir kaip vieną iš Rusijos biudžeto deficito mažinimo priemonių.
Žinoma, šis Rusijos interesas gali nublankti, jei Maskvai su Kijevu ir šiemet pavyktų pasiekti reikšmingų dvišalių politinių, ekonominių arba energetinių susitarimų. Vis dėlto kol kas tokio Rusijos ir Ukrainos dialogo vingio, deja, nematyti.
Taigi rusiškų dujų kainos Ukrainai klausimas – svarbus politinis, ekonominis ir energetinis svertas Rusijos rankose. Tai savo efektyvumą jau įrodžiusi priemonė, galinti priversti neklusnų Kijevą laikytis Maskvai palankios vidaus ir užsienio politikos. Todėl neatmestina, kad ši korta, didžiosios kaimynės vėl ištraukta iš rankovės, šiemet bus panaudota dar ne kartą.
Aivaras BAGDONAS, VU TSPMI doktorantas
