Sakykite, ar mes gedėjome žuvusio Lenkijos prezidento, ar ne? Teoriškai Vyriausybė buvo paskelbusi iš viso keturių parų gedulą, tačiau praktiškai ant tūkstančių daugiabučių bei šimtų tūkstančių nuosavų namų – gal net didesniosios pusės – per visas gedulo paras vėliavos taip ir nepasirodė. O ten, kur vėliavos buvo iškeltos, daugelis jų atrodė ne itin gedulingai – su kažkokiais prikabintais skudurais, kaspinais, juostomis.
Daug kas nežino, jog yra toks Vėliavos įstatymas, nurodantis, kad „minint gedulą (...) prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.“
Kvailas įstatymas. Nes kurioje vietoje yra vėliavos apačia? To „Akistatai“ negalėjo paaiškinti net pats Teisės instituto direktorius, teisės mokslų daktaras Petras Ragauskas. Jei vėliava kabo vertikaliai ar horizontaliai – lyg aišku. Bet juk dauguma jų plevėsuoja ant palinkusio koto. Kur įstrižo stačiakampio apačia?
Na bet bala nematė to kaspino ilgio. Geriau patyrinėkime, kaip Vėliavos įstatymo reikalavimų laikosi tie, kurie kitus šokdina už įstatymų nesilaikymą.
Šmaikštuoliai įžvelgė ryšį
„Akistatos“ žurnalistas apvažiavo visų Šiaulių miesto represinių struktūrų pastatus ir greitai įsitikino, jog kuo svarbesnė įstaiga, tuo jos vadovai labiau nepaiso įstatymų.
Šiauliuose yra dvi policijos nuovados. Prie abiejų plevėsavo naujos, gražios vėliavos su plačiais ir beveik tokio ilgio gedulo kaspinais, kokių ir reikalauja įstatymas.
Tačiau prie abiejų šio didmiesčio komisariatų vėliavos aiškiai netinkamos. Negana to, kad viena vėliava sena, apspurusi, prie abiejų pritvirtinti kaspinai – trumpučiai.
„Kaspino ilgis ir storis tikriausiai simbolizuoja to komisariato vadovo lytinį pajėgumą“, – pamatęs žurnalistą su rulete matuojantį, kaip gedulo kaspinai atitinka Vėliavos įstatymą, mirktelėjęs pajuokavo kažkoks aštrialiežuvis praeivis.
Čia, žinoma, tik pokštas, bet taip pokštauti leidžia kaspinėlių įvairovė.
Ar būna įstatyme smulkmenų?
Prie apskrities vyriausiojo policijos komisariato vėliavos kaspinas – labai ilgas, bet ir gana plonas. Ne storesnis, bet akivaizdžiai trumpesnis – prie Šiaulių apygardos prokuratūros. Prie rajono prokuratūros – plonas ir trumpas, o pats trumpiausias – prie miesto prokuratūros. Prie šios įstaigos vėliavos iš viso kabaliojo kažkokia kaspinėlio parodija – nukarusi vargana juostelė su dviem kilpomis viršuje.
Kolegos žurnalistai informavo, kad ir kituose miestuose prie policijos įstaigų, prokuratūrų netrūko vėliavų su pačiais keisčiausiais gedulo kaspinais.
„Tai, kad prie mūsų įstaigų kaspinai neatitinka Vėliavos įstatymo – negerai. Kita vertus, tai juk nedidelis dalykas, nereikšminga smulkmena“, – „Akistatai“ lyg susitarę kalbėjo tiek Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė, tiek Policijos departamento neprisistatęs atstovas.
„Smulkmena? O jei aš, ne prisilakęs kaip kiaulė, o tik truputį išgėręs, vožtelsiu kam nors į ausį truputį, nestipriai, tai ar galėsiu teisintis, jog tai smulkmena?“ – žurnalisto kontrklausimas privertė pašnekovus susimąstyti. Atsisveikindami jie pažadėjo atkreipti policijos bei prokuratūrų vadovų dėmesį, kad kitąkart paskelbus gedulą, vėliavos kabotų kaip pridera, kaip reikalauja Vėliavos įstatymas. Kvailas įstatymas, bet tai – įstatymas.
Dairėsi vieni į kitus
Kai taip neatsakingai vėliavas kabina mums pavyzdžiu turintys tarnauti pareigūnai, ką norėti iš paprastų piliečių...
Išduosime nedidelę, niekur neskelbtą paslaptį – Lietuvoje gedulo nebuvo! Prie didesnės dalies namų per keturias gedulo paras vėliavos su juodais kaspinais taip ir nepasirodė.
„Akistata“ išsiaiškino, kad bene labiausiai dėl to kalta aukščiausia valdžia.
Balandžio 11-ąją, sekmadienį, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis per pagrindinę Lietuvos televizijos žinių laidą „Panorama“ paskelbė, jog Lietuvoje skelbiamas trijų parų gedulas.
Ministras sakė, jog privalu iškelti vėliavą su juodu kaspinu, o štai kaip elgtis gedulo dienomis, kiekvienas sprendžia pagal sąžinę ir moralę.
Na, valstybės įstaigų darbuotojams – lengviau. Jie vėliavas kelia per visas atmintinas dienas, kartais – ir gedulo, iš viso dešimtis kartų per metus, todėl jau rytą prie jų įstaigų plaikstėsi vėliavos. Tik tie nelemtieji kaspinai... Tai juodas beformis skuduras, tai iš viso lyg moteriška kojinė...
O prie daugelio nuosavų namų bei daugiabučių pirmąją gedulo dieną vėliavų dar nebuvo matyti. Daugelis žmonių iš viso nesuprato, kad vėliavą kelti privalu. Daug kas vadovavosi „kaimynystės logika“ – jei prie gretimų namų vėliavų nematyti, tai ir patiems nereikia.
Tačiau įdomiausia, jog vėliavų neiškėlė net ne viena daugiabučius administruojanti įmonė.
„Ar maža koks politikas ką per televiziją kalba, – nesusipratimo priežastį „Akistatai“ mielai paaiškino tūkstančius daugiabučių visuose Lietuvos miestuose prižiūrinčios įmonės „City service“ atstovas spaudai Vilius Matkonis. – Kadangi nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje gedulo dar bėra buvę, pirmąją jo dieną praleidome aiškindamiesi, ar visgi reikia kelti vėliavas prie daugiabučių. Ir tik antradienį (!) Vyriausybės tinklapyje pasirodė informacija, jog privalu.“
Parduotuvėse neliko kaspinų
Vos tai perskaitę, antradienį iš pat ryto daugiabučius administruojančių įmonių darbuotojai puolė į audinių parduotuves, bet grįžo it musę kandę.
„Ką jūs, visas juostas žmonės išpirko pirmąją gedulo dieną, pirmadienį dar iki pietų!“ – skėsčiojo rankomis pardavėjos.
Daugiabučių administratoriai turbūt nenorėjo apsijuokti kaip kai kurie komisarai bei prokurorai, tad negavę pirkti didelio kiekio reikiamo pločio juostos geriau nutarė žmonių nejuokinti ir vėliavų su bet kokiomis atplaišomis nekabinti. Žinoma, dabar policininkai, kurie nesilaiko Vėliavos įstatymo, daugiabučių administratorius bei apsileidusius piliečius už nepakabintas vėliavas tikriausiai baus baudomis nuo 10 iki 30 litų.
Sigitas STASAITIS
