Rugsėjo pirmosios skambučio aidas nutilo jau senokai, jūsų mokinukas jau spėjo priprasti prie mokyklos kasdienybės ir rutinos.
Bet štai vieną rytą ar vakarą ima ir pareiškia: nebenoriu eiti į mokyklą. Jūs puolate įtikinėti jį, kad mokykla – tai nuostabi vieta, kur įgyjama žinių, susirandama naujų draugų, atsiskleidžia talentas ir visa kita. Deja, tai – tik tušti moralai, taip ir nepasiekiantys jūsų atžalos sąmonės.
Padėti savo mažajam galėtumėte visų pirma išklausiusi jo nusiskundimus. O toliau kelias aiškus: sudarome nepasitenkinimo mokykla priežasčių sąrašą ir bandome šias problemas spręsti. Praverstų ir apsilankymas pas mokyklos psichologą ar kitą kompetentingą specialistą.
Ir vis dėlto kas dažniausiai tampa pradinuko nenoro eiti į mokyklą priežastimi?
Per didelis krūvis
Penkios-šešios pamokos mokykloje, 4-5 valandos namų darbų ruošos, kasdieniai užsiėmimai būreliuose vaiko organizmą gali nualinti žaibo greitumu. Tereikia keletą dienų iš eilės miegoti 1-1,5 valandos trumpiau nei įprastai, ir vaiko atmintis susilpnėja, jam darosi sunkiau sukoncentruoti dėmesį, taigi smunka ir jo darbingumas. Susikaupęs nuovargis gali išprovokuoti ir nervų protrūkius ir, žinoma, atsisakymą eiti į mokyklą.
Ką daryti? Sudarykite protingą dienos režimą. Jūsų užduotis – užtikrinti vaikui ramų miegą 9-10 valandų per parą, sveiką maistą ir pakankamą fizinį aktyvumą gryname ore. Renkant papildomas užduotis pirmenybę vertėtų teikti sporto būreliams, kur jūsų vaikas galės išlieti susikaupusią energiją ir patenkins savo aktyvaus judesio poreikius.
Konfliktas su mokytoju
Geroji mokytoja jau pirmosiomis savaitėmis virto tikra pirmokėlių ar antrokėlių genties tirone. Iš mokyklos parėjęs jūsų stropuolis nepaliauja guostis, kad mokytoja juos išvadino avinų banda, kvailiais, tinginiais ir kitais visai nepedagogiškais epitetais.
Nenuostabu, kad įžeidimai, žeminimai, bauginimai ir panašūs nepriimtini metodai, kurių vis dėlto griebiasi kai kurie mokytojai, ilgam atbaido vaikus nuo meilės mokyklai. Galbūt kaip tik jūsų vaikas papuolė į mokytojos nemylimiausiųjų sąrašą? Ypač jei jis – judrus, hiperaktyvus, arba atvirkščiai – lėtas, flegmatiškas?
Ką daryti? Jei tais pačiais dalykais skundžiasi ir daugiau klasės mokinių – visų pirma vertėtų pasikalbėti su kitais tėvais ir visiems kartu kreiptis į pačią mokytoją. Sunkesniais atvejais galima problemą spręsti net su mokyklos administracija. Tačiau jei tokiu mokytojos elgesiu skundžiasi tik jūsų vaikas – problemą spręskite kartu su juo ir mokytoja.
Jūs turėtumėte vaiką palaikyti, padėti jam išreikšti žodžiais savo neigiamas emocijas. Pamąstykite kartu, kaip galėtumėte pagelbėti jam išsėdėti ilgas pamokas, kaip pažaboti išsiblaškymą. Kalbėdamasi su mokytoja nepulkite jos kaltinti – jums svarbu, kad ji taptų ne prieše, o sąjungininke, padedančia jūsų vaikui krimsti karčias mokslo šaknis.
Sudėtingi santykiai su bendraklasiais
Paprastai būtent draugiška klasė tampa tuo magnetu, kuris traukte traukia vaiką į mokyklą. Jei jūsų atžalos santykiai su draugais klostosi ne itin sklandžiai, jis tapo klasės atstumtuoju ar patyčių auka, be abejo, ėjimas į mokyklą jam taps tikra katorga. Deja, neretai klasės atstumtieji nėra visiškai niekuo dėtos aukos – kartais ir patys išprovokuoja neigiamą draugų požiūrį į juos. Ir tam visai nebūtinas koks nors išskirtinis bruožas, kaip antai akiniai, viršsvoris ar mikčiojimas.
Svarbiausia – kad toks vaikas dažnai nemoka pats valdyti savo emocijų, į bendraamžių provokacijas reaguoja ūmiai, neadekvačiai: puola kumščiais visai nepiktai pajuokavusį draugą, pratrūksta isteriškai raudoti jei kas timptelėjo už kasos ir pan. Tai dar labiau sustiprina neigiamą aplinkinių nuostatą ir netgi agresiją.
Ką daryti? Atidžiai išklausykite vaiką, parodykite, kad nuoširdžiai esate jo pusėje. Papasakokite, kad ir jums mokykloje buvo nemalonių nutikimų, pasidalinkite patirtimi, kaip panašias problemas vaikystėje spręsdavote jūs. Paanalizuokite vaiko reakciją: kaip jis reaguoja į tam tikras stresines situacijas ir pamėginkite paaiškinti, kokia vis dėlto turėtų būti adekvati, padedanti situaciją spręsti, o ne gilinanti konfliktą, reakcija. Suteikite savo atžalai daugiau savarankiškumo, stiprinkite jo pasitikėjimą savimi. Puiki mintis sąmoningai sukurti situacijų, kurių metu jis galėtų artimiau susipažinti, geriau susidraugauti bent su keletu klasės draugų: surenkite vakarėlį, išvyką.
Sunku mokytis
Jei vaiko pažangumas žemesnis nei vidutinis, labai tikėtina, kad į mokyklą eiti jis nenorės. Kas tą pažangumą smukdo? Visų pirma – nemokėjimas mokytis, organizuoti savo veiklos, efektyviai įsiminti, kontroliuoti savo dėmesį. Kalti gali būti ir jūsų vaiko nervų sistemos ypatumai – pavyzdžiui, padidėjęs jo nerimastingumas ar pernelyg lėtas mąstymas. Be to, jei nėra susiformavusi motyvacija, kodėl mokytis būtina, jau susidūrus su pirma nedidele nesėkme rankos nusvyra, susidomėjimas mokslu krenta.
Ką daryti? Stebėkite savo vaiką, jei reikia – padėkite jam atlikti namų darbus, sukurkite sistemą, kaip jam pasitikrinti, ar viską išmoko. Nors daugeliu atvejų esant tokiai situacijai geriausia būtų kreiptis į kvalifikuotą specialistą – mokytoją, psichologą. Jie būtinai pagelbės ieškant tinkamiausios išeities.
Tėvų reiklumas
Namuose keliate skandalą dėl kiekvienos klaidos diktante? Bent vienas blogas testo atsakymas – ir jūs jau prognozuojate „tokiam tinginiui“ šlavėjo karjerą? Vaikui ruošiant namų darbus autoritetingai stovite jam už nugaros ir nuolat bambate, kad jo raštas negražus, o matematikos sąsiuvinio lapas per daug pribraukytas? Nieko nuostabaus – mokymosi procesą jau spėjote paversti tikra kančia.
Ką daryti? Keiskite savo požiūrį į vaiko mokymosi rezultatus, keiskite poveikio vaikui metodus pedagogiškesniais ir efektyvesniais. Ir kantriai, daug, sistemingai dirbkite kartu su savo atžala. Nepamirškite kasdien pasidomėti, kaip jam sekėsi mokykloje – ne tik mokslai, bet ir santykiai su draugais, pramogos. Neskubėkite smerkti, kritikuoti, barti, dažniau pelnytai pagirkite. Nesitikėkite staigaus tobulėjimo šuolio – džiaukitės, kad vaikas mažais žingsneliais juda didesnės sėkmės link.
