Vienas iš meilių tarpusavio santykių paradoksų: kai viskas klojasi puikiai ir kai jaučiame vienas kitą mylintys, staiga emociškai nutolstame nuo savo partnerių arba toli gražu nemeiliai su jais pasielgiame. Galbūt jūs pažinsite save viename iš šių pavyzdžių:
1. Galite jausti didžiulę meilę partneriui, bet prabudę kitą rytą suvokiate, kad jis ar ji jums nusibodo, ir negalite paslėpti pagiežos.
2. Esate švelnūs, kantrūs ir supratingi, bet vieną dieną pasidarote pernelyg reiklūs ir viskuo nepatenkinti.
3. Jums baisi vien mintis, kad galėtumėt nemylėt savo partnerio, bet kitą dieną jūs susipykstate ir nei iš šio, nei iš to pradedate galvoti apie skyrybas.
4. Partneris padaro jums ką nors malonaus, o jūs jaučiatės nepatenkinti, nes prisimenate praeitį, kai jis ar ji jus ignoravo.
5. Jūs jaučiate, kaip partneris jus traukia, bet paskui staiga suprantate, kad jis ar ji jums nieko nereiškia.
6. Tariatės esą laimingi su partneriu, ir staiga pajuntate jūsų bendravimui trūkstant tarpusavio pasitikėjimo arba jus pačius esant bejėgius gauti tai, ko jums reikia.
7. Esate tvirtai įsitikinę, kad partneris jus myli, bet staiga įpuolate į neviltį, nes jaučiatės esą nevykėliai.
8. Esate tikrai mylintys, ir staiga pasidarote nesusivaldantys, kritiški, pikti, kontroliuojantys ir teisiantys.
9. Laikote partnerį žaviausiu žmogumi, bet kai jis ar ji padaro ką nors bloga, susižavėjimas dingsta arba pradedate manyti kitus esant daug patrauklesnius.
10. Trokštate mylėtis su savo partneriu, bet kai jis ar ji to nori, tuomet to nenorite.
11. Esate patenkinti savimi ir gyvenimu, bet staiga pasijuntate virtę nieko nevertais netikšomis.
12. Puikiai praleidote dieną ir laukiate susitikimo su partneriu, bet jums susitikus, jis ar ji pasako ką nors tokio, kas jus smarkiai nuliūdina; jūs pasijuntate išvargę, atstumti ir bejausmiai, puolate į depresiją.
Galbūt pastebėjote, kad taip atsitinka ir jūsų partneriui. Radę laiko, vėl perskaitykite šiuos pavyzdžius, galvodami apie savo partnerį, kuris irgi gali netikėtai prarasti visas galimybes jus mylėti taip, kaip jūs esate nusipelnę. Turbūt jums teko patirti tokius jo ar jos staigius „persijungimus". Įprastas dalykas, kad du aistringai vienas kitą mylintys žmonės vieną dieną susipyksta, o kitą dieną vėl mylisi.
Tokie „persijungimai" labai vargina. Bet jie normalūs. Jeigu nežinotume, kodėl taip būna, manytume, kad einame ir proto, arba padarytume klaidingą išvadą, jog mūsų meilė užgeso. Bet, laimei, tai galima paaiškinti.
Įsimylėjus išryškėja mūsų jausmų prieštaringumas. Vieną dieną jaučiamės mylimi, o kitą — bijome tikėti meile. Jaučiant patiklią ir atlaidžią partnerio meilę, iškyla skaudūs praeities vaizdai, kai mus atstumdavo.
Nesvarbu, ar tam tikru momentu mes mylime save, ar mus myli kiti, užgniaužti skaudūs jausmai veržiasi į paviršių ir trikdo meilės atmosferą. Jie trokšta būt išgirsti ir pagydyti. Dėl to mes nei iš šio, nei iš to galime suirzti, imt atsikalbinėti, ką nors kritikuoti, jaust nepasitenkinimą, ko nors reikalauti, apkiausti ar virst pikčiurnomis.
Jausmai, kurių negalėjome išreikšti praeityje, staiga užplūsta mūsų sąmonę, kai jaučiamės esą saugūs. Meilė iškelia nuslopintus jausmus į viršų, ir šie galiausiai įsibrauna į mūsų tarpusavio santykius.
Atrodo, tarytum jūsų skaudūs jausmai laukia, kol pasijusite mylimi, ir tada išlenda į paviršių, tikėdamiesi būt išgydyti. Kiekvienas iš mūsų nešioja savyje aibę neišreikštų jausmų, praeities žaizdų randų, kurių neskauda tol, kol nepasijuntame mylimi. Tuomet, kai mes esame saugūs, mūsų skaudūs jausmai iškyla į paviršių.
Kai mums pavyksta šiuos jausmus sėkmingai atskleisti kitam, pasijuntame kur kas geriau, o mūsų kuriamosios ir meilės galios tik išauga. Bet jeigu, užuot pasigydę praeities žaizdas, imame kovot ir ginčytis su partneriu, tai tik nusimename ir vėl nuslopiname savo jausmus.
Kaip užgniaužti jausmai iškyla į paviršių
Blogiausia yra tai, kad užgniaužti jausmai neišlenda į paviršių. Užvaldyti skaudaus nereikalingumo jausmo, patirto vaikystėje, jausitės taip, tarsi partneris jus įskaudino ar atstūmė. Praeities skausmas projektuojasi į dabartį. Dalykai, kurie šiaip jau būtų visai nereikšmingi, dabar labai jus skaudina.
Metų metus mes slopiname skaudžius savo jausmus. Kai vieną dieną įsimylime, meilė sukuria pakankamai saugią aplinką mums atsiverti ir tiesiai pažvelgti į savo jausmus. Meilė priverčia mus atsiverti, ir tuomet pradedame jausti savo skausmą.
Kodėl poros nesutaria, kai viskas puikiai klojasi
Praeities jausmai reiškiasi ne tik tada, kai esame įsimylėję, bet ir kitais kartais, kai jaučiamės tikrai gerai, kai esame laimingi ar mylimi.
Tuomet, kai pora turėtų būti visiškai laiminga, gali prasidėti nepaaiškinama jos tarpusavio kova.
Pavyzdžiui, nesutarimai gali prasidėti persikraustant į naują namą, darant remontą, gavus mokslinį laipsnį, per religinę šventę, per vestuves, gavus dovanų, išvykus atostogauti ar pasivažinėti automobiliu, įgyvendinus svarbų sumanymą, pasiryžus atsikratyti neigiamo įpročio, perkant naują automobilį, pakilus karjeros laiptais, laimėjus loterijoje, uždirbus labai daug pinigų, nusprendus išleisti didesnę sumą pinigų ar nuostabiai pasimylėjus.
Visomis šiomis ypatingomis progomis vienas ar abu partneriai staiga patiria nepaaiškinamą nuotaikos pasikeitimą — liūdesys ir nusiminimas užplūsta prieš pat įvykį, jo metu ar tuoj po jo. Peržvelkite ką tik išvardytas ypatingas progas ir prisiminkite bei palyginkite, kaip jų metu elgėsi jūsų tėvai ir kaip elgiatės jūs patys.
90/10 PROCENTŲ TAISYKLĖ
Supratę, kaip reguliariai atgyja mūsų praeities jausmai, nesunkiai suvoksime, kodėl partneris gali taip lengvai mus įskaudinti. Kai esame nusiminę, tai maždaug 90 proc. to nusiminimo sudaro mūsų praeities išgyvenimai, ir tai neturi nieko bendra su tuo, kas, mūsų manymu, yra nusiminimo priežastis. Dažniausiai tik 10 proc. nusiminimo priklauso nuo dabarties išgyvenimų.
Išnagrinėkime pavyzdį. Jeigu partneris mus truputį kritikuoja, tai mus šiek tiek žeidžia. Bet mes esame suaugę, todėl žinome, kad jis nenorėjo mūsų skaudinti arba kad jam šiandien buvo sunkus laikas. Taigi jo kritika pasidaro neskausminga. Mes netaikome jos sau.
Bet kitą dieną jo kritika jau būna labai skaudinanti. Mat tą dieną mūsų skaudūs jausmai iš praeities ima kilti į paviršių. Dėl to pasidarome jautresni partnerio kritikai. Mums skaudu todėl, kad vaikystėje buvome smarkiai kritikuojami. Partnerio kritika skaudina mus labiau, nes sujudina ir mūsų praeities skausmą.
Vaikystėje negalėdavome suprasti esą nekalti dėl savo tėvų blogos nuotaikos. Būdami vaikai, manydavome, kad jie mus kritikuoja, atstumia, kaltina dėl mūsų elgesio.Kai pradeda reikštis šie iš mūsų vaikystės atklydę jausmai, mes linkę interpretuoti savo partnerio pastabas kaip kritiką, atstūmimą ir kaltinimus. Tokiais atvejais sunku kalbėtis kaip suaugusiesiems. Viskas suprantama klaidingai. Kai mums atrodo, kad partneris mus kritikuoja, iš tikrųjų tik 10 proc. mūsų reakcijos yra atsakas į kritiką, o kiti 90 proc. siejasi su mūsų praeitim.
Įsivaizduokite, kad kas nors lengvai spaudžia jums ranką arba nesmarkiai jus kumščioja. Jūs beveik nieko nejaučiate. Dabar įsivaizduokite, kad kas nors pradeda jums trinksėti tiesiai per atvirą žaizdą ar neužgijusį randą. Jums skaudės kur kas labiau. Taip pat atsitinka ir atgijus mūsų neišreikštiems jausmams, — tuomet būname daug jautresni tarpusavio bendravimo spustelėjimams ir kumštelėjimams.
Tarpusavio santykių pradžioje nebūname tokie jautrūs. Reikia laiko, kad imtų reikštis mūsų praeities jausmai. Bet kai jie atgyja, mes visiškai kitaip elgiamės su partneriu. Daugeliu atveju 90 proc. iš to, kas mus verčia nusiminti, neliūdintų mūsų, jeigu tuo pat metu neatgytų neišreikšti praeities jausmai.
Kaip galime vienas kitam padėti
Pajutęs praeities dvelktelėjimą, vyras dažniausiai stengiasi įlįsti į olą. Tuo laiku jis pasidaro labai jautrus, ir jam reikia supratimo. Kai atgyja moters praeitis, ji netenka pasitikėjimo savimi. Ji nugrimzta į gilų jausmų šulinį, kur ieško švelnaus rūpestingumo.
Tai suprasdami jūs kontroliuosite savo jausmus, kai jie iškils į paviršių. Jeigu partneris jus nuvylė, tai prieš kalbėdamiesi su juo ar ja, išdėstykite savo jausmus popieriuje. Rašydami Meilės Laiškus, nuslopinsite neigiamas emocijas, ir jūsų praeities skausmas išnyks. Meilės Laiškai padeda sutelkti visą dėmesį į dabartį, ir jūs galite atsakyti partneriui su didesniu pasitikėjimu, supratimu, pritarimu ir atlaidumu.
Prisiminkite 90/10 procentų taisyklę ir tada, kai partneris audringai sureaguoja j jūsų poelgį ar kalbą. Žinodami, kad jis ar ji taip elgiasi veikiami savo praeities, gebėsite juos atjausti ir jiems padėti.
Jausdami partnerį ištiksiant „priepuolį", niekada nesakykite, kad jo elgesys pernelyg audringas. Tuo tik dar labiau jį įskaudinsite. Užgavę kieno nors skaudamą randą, neturėtumėt sakyti, kad tas kas nors yra per daug jautrus.
Žinodami, kaip iškyla mūsų praeities jausmai, galėsime geriau suprasti, kodėl mūsų partneriai reaguoja būtent taip. Tai yra jų gyjimo proceso dalis. Leiskite jiems atvėsti ir vėl būkite pasirengę juos išklausyti. Jeigu jums per sunku klausytis jų išgyvenimų, įtikinkite juos parašyti jums Meilės Laišką, prieš pradedant kalbėtis apie tai, dėl ko jie taip nusiminė.
Gydomasis laiškas
Žinodami, kad praeitis veikia jūsų dabarties poelgius, nesunkiai pagydysite savo jausmus. Partnerio įskaudinti, parašykite jam Meilės Laišką. Rašydami paklauskite savęs, kaip tai, ką rašote, susiję su jūsų praeitimi. Jums gali iškilti įvairių praeities prisiminimų, ir jūs suvoksite, kad esate nusiminę dėl savo tėvo ar motinos. Rašykite laišką toliau, bet skirkite jį tėvams. Tada parašykite meilų Atsakomąjį Laišką. Parodykite (paskaitykite) šį laišką partneriui.
Jam tikrai patiks jūsų laiškas. Jam bus malonu patirti, kad partneris prisiima 90 proc. atsakomybės dėl nuoskaudos, nes ji ateina iš šio praeities. Šito nesuprasdami, mes būtume linkę kaltinti savo partnerį ar bent jau jis jaustųsi kaltinamas.
Jeigu norite, kad partneris būtų atidesnis jūsų išgyvenimams, atverkite jam skaudžius savo praeities jausmus. Tuomet jo nestebins jūsų jautrumas. Meilės Laiškai tam labai praverčia.
JŪS NUSIMENATE DĖL KITOS PRIEŽASTIES NEGU MANOTE
Kai įprasite rašyti Meilės Laiškus ir tyrinėti savo jausmus, padarysite vieną atradimą: dažniausiai jūs nusimenate visai ne dėl to, dėl ko tariatės esą nusiminę. Supratę tas gilesnes priežastis,pajusite, jog bloga nuotaika sklaidosi. Kaip staiga mus apninka neigiami jausmai, taip greitai galime jų ir atsikratyti. Štai keli pavyzdžiai:
1. Vieną rytą Džimas pabudo, jausdamas, kad jam įgriso jo partnerė. Jį erzino viskas, ką ji darė. Rašydamas jai Meilės Laišką, Džimas suprato, kad iš tikrųjų jį erzino jo motina, mat kadaise pernelyg jį kontroliavo. Kaip tik tai jį ir kamavo, todėl jis parašė trumpą Meilės Laišką savo motinai. Rašydamas jis vaizdavosi save iŠ tų laikų, kai buvo kontroliuojamas. Parašęs laišką, Džimas staiga pajuto nepasitenkinimo partnere nelikus nė pėdsako.
2. Po kelių meilės mėnesių Liza nei iš šio, nei iš to pasidarė labai kritiška savo partnerio atžvilgiu. Parašiusi Meilės Laišką, ji suprato, kad bijojo būt nepakankamai gera ir nustot jį dominti. Supratusi savo paslėptus nuogąstavimus, Liza pajuto vėl grįžtant meilius jausmus.
3. Po kartu praleisto romantiško vakaro Bilas ir Džina kitą dieną smarkiai susipyko. Viskas prasidėjo nuo to, kai Džina šiek tiek pyktelėjo jam užmiršus kažką padaryti. Paprastai Bilas tokiais atvejais būdavo atlaidus, bet šįsyk panoro skyrybų. Vėliau jis parašė Meilės Laišką ir suprato, kad iš tikrųjų bijo būti Džinos paliktas ir pasijust niekam nereikalingas. Jis prisiminė, kaip jausdavosi būdamas vaikas, kai nesutardavo jo tėvai. Bilas paprašė laišką savo tėvams ir pajuto, kad vėl myli savo žmoną.
4. Suzenos vyrui Tomui darbe teko labai įtemptai triūsti, kad suspėtų laiku atlikti, ką reikia. Jam grįžus namo, Suzena buvo nepatenkinta ir pyko. Kažkuri jos dalis suprato, kad jis neturėjo kitos išeities, bet emocinis jos nusiteikimas reiškėsi įsiūčiu. Rašydama Tomui Meilės Laišką, Suzena suvokė, kad viskuo kaltas buvo jos tėvas, kuris vaikystėje paliko ją su netikusia motina. Būdama vaikas, Suzena jautėsi bejėgė, visų apleista, ir šitie jausmai atgijo. Dabar juos reikėjo užglostyti. Ji parašė Meilės Laišką savo tėvui ir staiga pasijuto daugiau nepykstanti ant Tomo.
5. Rašelė buvo susižavėjusi Filu, kol jis neprisipažino ją mylįs ir nepasiūlė už jo tekėti. Kitą dieną jos nuotaika nelauktai pasikeitė. Ji pradėjo dvejoti, ir jos aistros kaip nebuvę. Parašiusi jam Meilės Laišką, Rašelė suprato, kad pyko ant savo tėvo, kuris buvo abejingas jos motinai ir šią įžeidinėjo. Parašiusi Meilės Laišką tėvui ir išreiškusi savo neigiamus jausmus, Rašelė netrukus vėl pajuto, kad ją traukia Filas.
Pradėjusius rašyti Meilės Laišką jus ne visada užplūs praeities prisiminimai. Bet, atvėrę širdį ir pažvelgę atidžiau į savo jausmus, suprasite, kad jeigu esate labai dėl ko nors nusiminę, dažniausiai tai yra susiję su kuo nors, kas nutiko praeityje.
ATSAKAS į NUSLOPINTĄ REAKCIJĄ
Mūsų praeities išgyvenimai gali iškilti į paviršių ne tik tuomet, kai mylime, bet ir gavus tai, ko trokštame.
Prisimenu, kaip aš pats pirmą kartą tai sužinojau. Prieš daugelį metų norėjau pasimylėti su savo partnere, bet ji buvo nenusiteikusi. Mintyse aš pateisinau jos atsisakymą. Kitą dieną vis sukiojausi aplink ją, o ji vis dar atsisakinėjo. Taip buvo ir kitom dienom.
Praėjus beveik dviem savaitėms pradėjau jausti nepasitenkinimą. Bet tuo metu dar nežinojau, kaip reikia elgtis, kai užplūsta tokie jausmai. Užuot kalbėjęs apie tai, ką jaučiu ir koks esu susinervinęs, apsimetinėjau, kad viskas yra gerai. Stengiausi užgniaužti savo neigiamus jausmus ir elgiausi meiliai. Dvi savaites mano nepasitenkinimas vis didėjo.Aš dariau viską, ką įmanydamas, kad jai įtikčiau ir kad ji būtų laiminga, nors giliai širdyje smerkiau ją mane atstūmus. Baigiantis antrai savaitei, nupirkau jai gražius naktinius marškinius. Parsinešęs namo, tą vakarą jai padovanojau. Atidariusi dėžutę, ji maloniai nustebo. Kai paprašiau juos pasimatuoti, ji atsakė nesanti nusiteikusi.
Štai tada ir pasidaviau. Aš tiesiog užmiršau seksą. Pasinėriau į darbą, kad numalšinčiau savo aistrą. Mintyse kartojau, kad viskas gerai, ir bandžiau užgniaužti nepasitenkinimo jausmą. Maždaug po poros savaičių, kaip paprastai grįžus iš darbo namo, ji pasitiko mane su paruošta romantiška vakariene ir vilkėdama tais naktiniais marškiniais, kuriuos buvau jai nupirkęs. Šviesa buvo pritemdyta, skambėjo švelni muzika.
Ar galite įsivaizduoti mano reakciją? Staiga mane užplūdo nepasitenkinimo banga. Pats sau maniau: „Dabar tu kentėk keturias savaites." Visas nepasitenkinimas, susikaupęs per keturias savaites, staiga išsiveržė. Pasikalbėjęs su ja apie savo jausmus, aš supratau, kad jos noras duoti man tai, ko troškau, atgaivino mano senesnį nepasitenkinimą.
Kai poros staiga pajunta nepasitenkinimą
Aš ėmiau įžvelgti panašų elgesį ir daugelyje kitų situacijų. Savo dėstymo praktikoje taip pat pastebėjau šį fenomeną. Kai vienas partneris nori pasikeisti į gerąją pusę ar padaryti ką nors gera, tai kitas staiga pradeda rodyti nepritarimą ar abejingumą.
Kai Bilas prisiruošė padaryti tai, ko prašė Merė, ji pareiškė nepasitenkinimą, sakydama: „Dabar jau per vėlu" bei „Na, ir kas."
Nuolat konsultuodavau poras, gyvenančias kartu jau po dvidešimt metų. Jų vaikai užauga ir palieka namus. Staiga moteris užsimano skyrybų. Vyras pabunda iš snaudulio ir supranta, kad jis nori keistis ir kad jam reikia pagalbos. Jam pradėjus keistis ir teikti jai tą meilę, kurios ji troško dvidešimt metų, ji į tai atsako šaltu pasipiktinimu.
Atrodo, tarsi ji norėtų, kad dabar jis kentėtų dvidešimt metų, kaip ir ji. Laimei, tai ne liga. Jeigu jie vienas kitam atvers savo jausmus ir jis ją išklausęs supras, kad lig šiol ji jam nerūpėjo, tai ji pasidarys atlaidesnė ir pritars jo keitimuisi. Beje, būna ir atvirkščiai: vyras pasiryžęs išeiti, o moteris norėtų pasikeisti, bet jis tuo tik pasipiktina.
Išaugusių lūkesčių krizė
Kitoks nuslopintų reakcijų atvejis pastebimas socialinėje plotmėje. Sociologijos moksle tai vadinama išaugusių lūkesčių krize. Ji pasireiškė septintame dešimtmetyje prezidentaujant L. Džonsonui. Mažumos gavo didesnes teises negu kada nors anksčiau. To rezultatas buvo pykčio, maištų ir smurto protrūkis. Staiga prasiveržė visi užgniaužti rasiniai prieštaravimai.
Tai irgi galima laikyti nuslopintų jausmų atsipalaidavimo pavyzdžiu. Kai mažumos pasijuto saugesnės, išryškėjo jų nepasitenkinimas. Pradėjo reikštis kitados nuslopinti jausmai. Šiuo metu tokia situacija klostosi šalyse, kurių žmonės baigia išsivaduoti iš valdžia piktnaudžiaujančių lyderių gniaužtų.
KODĖL SVEIKIEMS ŽMONĖMS GALI PRIREIKTI KONSULTACIJŲ
Kai savitarpio santykiai pasidaro artimesni, meilė sustiprėja. Tuomet ima reikštis giluminiai, skausmingesni jausmai, pavyzdžiui, gėda ir baimė, reikalingi gydymo. Mes pasimetame, nes dažniausiai nežinome, kaip tokiais atvejais elgtis.
Mes juos pagydysime tik jei išsipasakosime. Bet mes bijome ar gėdijamės pažvelgti į tai, ką jaučiame. Todėl mus be jokios aiškios priežasties gali ištikti depresija, neviltis, mūsų niekas nebedomins, mes jausimės išsekę. Tai artėjančio „priepuolio" simptomai, kurie atkerta mus nuo realybės.
Jūs instinktyviai bandysite bėgti nuo meilės arba įgysite naujų blogų įpročių. Tai metas, kai reikia stengtis susigaudyti savo jausmuose, o ne bėgti nuo jų. Protingai pasielgsite, jei iškilus šiems slaptiems jausmams nueisite į konsultaciją.Mūsų giluminių jausmų poveikio neišvengs ir partneris. Jeigu nesijautėme tokie saugūs, kad būtume galėję išlieti savo jausmus tėvams ar ankstesniam partneriui, negalėsime staigiai susigaudyti savo jausmuose dabartinio partnerio akivaizdoje. Vadinasi, kad ir koks supratingas ir jautrus jis būtų, jūsų jausmai liks užgniaužti.
Tai tikras paradoksas: kadangi jaučiatės saugūs su savo partneriu, jūsų slapčiausi nuogąstavimai turi galimybę iškilti j dienos šviesą. Išsigandę jūs negalite pasidalyti tuo, ką jaučiate. Iš baimės jus gali net apimti stingulys. Kai taip atsitinka, į paviršių kylantys jausmai įstringa.
Tokiu metu psichologo konsultacija gali virsti neįkainojama pagalba. Bendraudami su žmogumi, kuris nesusijęs su jūsų nuogąstavimais, jūs nepatiriate baimės. Bet jeigu liksite tik su savo partneriu, tai pasiduosite išgąsčio stinguliui.
Štai kodėl net ir tie žmonės, kurių tarpusavio santykiai be galo geri, turėtų konsultuotis. Toks pat gydomasis efektas patiriamas išsipasakojant paramos grupėse. Būdami su žmonėmis, kurių artimai nepažįstame, bet kurie nori mums gero, mes atveriame skaudžius savo praeities jausmus ir pasijuntame išklausyti.
Mūsų partneriai, patiriantys kadaise nuslopintų mūsų jausmų poveikį, niekuo negali mums padėti. Jiems belieka paskatinti mus kreiptis pagalbos į specialistą. Supratę, kaip praeitis veikia mūsų tarpusavio santykius, pajėgsime ištverti meilės potvynius ir atoslūgius. Tikėsime meile kaip gydomuoju procesu. Turime būti lankstūs ir prisitaikyti prie meilės sezonų kaitos, jei nenorime, kad meilė išblėstų.
MEILĖS SEZONAI
Draugystė panaši į sodą. Jis vešliai auga ir žaliuoja nuolat laistomas. Jį auginant reikia atsižvelgti į metų laikų kaitą ir nenumatytus orų pasikeitimus. Turime pasėti naujas sėklas ir išrauti piktžoles. Panašiai reikia elgtis ir norint išlaikyti negęstančią meilę. Privalu atsiminti ją esant sezonišką ir stengtis patenkinti tam tikrus jos poreikius.
Meilės pavasaris
Įsimylėjimą galima palyginti su pavasariu. Mums atrodo, kad laimė truks be galo. Negalime įsivaizduoti kada nors nemylėsią savo partnerio. Tai — nekaltybės amžius. Meilė regis amžina. Tai — nuostabus laikotarpis, kai viskas savaime puiku ir nereikia ypatingų pastangų. Partneris neturi sau lygių. Mes sukamės nerūpestingo šokio sukūry, džiaugdamiesi puikia likimo dovana.
Meilės vasara
Atėjus meilės vasarai suprantame, jog mūsų partneris nėra tobulybė, kaip mes įsivaizdavome, ir reikia dėti pastangų, kad draugystė neiširtų. Pasirodo, mūsų partneris yra ne tik kilęs iš kitos planetos, — jis ar ji, kaip ir visi žmonės, gali klysti, turi kai kurių trūkumų.
Didėja susierzinimas ir nusivylimas; reikia išrauti piktžoles, o augalus — papildomai palaistyti kepinamus kaitrios saulės. Dabar ne taip lengva teikti ir patirti tą meilę, kurios mums reikia. Mes pastebime ne visada esantys laimingi ir mylintys. Tai — ne mūsų laukta meilė.
Dauguma porų tuomet praranda visas iliuzijas. Jos nebesistengia išlaikyti draugystės. Tokios poros jau netiki, kad pavasaris truks amžinai. Partneriai kaltina vienas kitą ir pasiduoda. Jie nesupranta, kad mylėti ne visada būna paprasta; kartais tenka sunkiai paplušėti, kepinant kaitriai saulei. Meilės vasarą partnerio poreikiais turime rūpintis taip pat, kaip ir savais. Niekas nesidaro savaime. Tik taip patirsime laukiamą meilę.
Meilės ruduo
Rūpinusis sodu vasarą, ateina metas naudotis sunkaus triūso vaisiais. Sulaukiame rudens. Tai — auksinis metų laikas, turtingas įvairių gėrybių. Brandi mūsų meilė padeda susitaikyti su partnerio netobulumais taip pat, kaip ir su savais. Tai — dėkingumo ir atsivėrimo laikas. Per vasarą sunkiai dirbę, dabar galime atsipalaiduoti ir džiaugtis ta meile, kurią patys sukūrėme.
Meilės žiema
Netrukus pasikeičia orai ir ateina žiema. Saitais ir bevaisiais žiemos mėnesiais apmiršta visa gamta. Tai — poilsio, susikaupimo ir atsinaujinimo metas. Tuo laiku bendraudami mes išvystame kitados nuslopintus savo išgyvenimus ar savo pačių šešėlį. Tai — laikas, kai nelieka jokių apribojimų ir atgyja mūsų skaudūs jausmai. Tai — brandos amžius, kai ir meilei patirti, ir savo poreikiams patenkinti reikia mūsų pačių, o ne vien partnerių pastangų. Šis laikas skirtas gydymuisi. Tuomet vyrai tūno olose, o moterys skendi šulinių dugne.
Po tamsios žiemos, kai rūpinomės savimi ir gydėmės žaizdas, nekviestas grįžta pavasaris. Vėl mes sukibirkščiuojame tikėjimu, meile ir neribotomis galimybėmis. Gydantis žiemos metas įgalina mus vėl atverti savo širdis ir pajusti meilės pavasarį.
TARPUSAVIO SANTYKIŲ GROŽIS
Dabar galite neabejot tarpusavio bendravimo sėkme. Jūs žinote, kaip pasiekti savitarpio supratimą ir pasinaudot draugystės teikiamais privalumais. Jums nėra ko baimintis meilės sezonų kaitos.
Man teko regėti savo akimis, kaip, anaiptol ne vaizdžiai tariant, per vieną naktį pasikeitė gal tūkstančio porų tarpusavio santykiai. Šeštadienį jie apsilanko mano savaitgalio paskaitose, o jau sekmadienį per pietus vėl pasijunta mylintys vienas kitą. Atminkite, kad vyrai yra kilę iš Marso, o moterys — iš Veneros, ir jūs patirsite tokią pat sėkmę.
Bet noriu jus įspėti, kad atsimintumėt meilę kintant sezoniškai. Pavasarį su ja nebūna rūpesčių, o vasarą dėl jos tenka pavargti. Rudenį būsite ramūs ir patenkinti, bet žiemą pajusite savyje tuštumą.
Informacija, be kurios jūs neištversite darbų kupinos vasaros, lengvai užsimiršta. Meilė, jaučiama rudenį, nesunkiai prarandama žiemą.
Skurdžią meilės vasarą, kai jums taip sunkiai klojasi, netikėtai galite užmiršti visa, ko išmokote. Žinojimas išgaruoja akimirksniu. Jūs pradėsite kaltinti partnerį ir nebeprisiminsite, kad ir jam reikia jūsų paramos.
Kai jums atsivers žiemos tuštuma, pajusite neviltį. Užuot mylėję save ir savimi rūpinęsi, pradėsite save kaltinti, net imsite nepasitikėti ir savimi, ir partneriu. Galite virsti cinišku nevykėliu. Visa tai — ciklo dalys. Visada tamsiausia prieš auštant.
Tik tada susiklostys geri mūsų tarpusavio santykiai, kai taikysimės prie įvairių meilės sezonų. Kartais meilė liejasi savaime; kitais kartais ji mums kainuoja nemažai pastangų. Kai kada mūsų širdys būna sklidinos meilės, o kai kada jaučiame tuštumą. Neturėtume tikėtis, kad mūsų partneriai visada bus mums meilūs ar bent jau atsimins, kaip jiems dera elgtis. Taip pat ir patys turime būt pakankamai blaivūs ir tuščiai nesivilti atsimint visa tai, ko išmokome apie meilų elgesį.
Mokymosi proceso metu tenka ne tik sužinoti ir įsisąmoninti, bet ir užmiršti bei vėl atsiminti. Visą laiką jūs mokotės tokių dalykų, kurių jūsų negalėjo išmokyti tėvai. Jie to nežinojo. Bet dabar, kai jūs tai žinote, būkite realistai. Leiskite sau daryti klaidas. Daugelis jūsų naujai išmoktų dalykų tam tikrą laiką liks užmarštyje.
Pasak pedagogikos teorijos, norint ko nors išmokti, reikia tai išgirsti du šimtus kartų. Tad neverta tikėtis, kad mes (ar mūsų partneriai) atsiminsime visa, ką sužinome apie santykius. Privalome kantriai ir atlaidžiai stebėti mažiausią jų žingsnelį. Šioms idėjoms įsisąmoninti ir pritaikyti gyvenime reikės šiek tiek laiko.
Mums reikia ne tik išgirsti naujus dalykus du šimtus kartų, bet ir užmiršti tai, ko esame išmokę praeityje. Tik nepatyrę vai-kai gali iš naujo mokytis sėkmingo tarpusavio bendravimo. Tuo tarpu mes esame paveikti ir savo tėvų, ir kultūrinės aplinkos, kurioje užaugome, ir skaudžiųjų savo praeities pamokų. Vadovavimasis šiuo nauju požiūriu į tarpusavio santykius praktikoje yra tarsi iššūkis. Jūs esate pionieriai, žengiantys į dar netyrinėtas žemes. Tikėkitės kartais pasiklysti. Atminkite, kad pasiklys ir jūsų partneris.
Kitą kartą, kai partneris jus suerzins, atminkite, jog vyrai yra kilę iš Marso, o moterys — iš Veneros.
Jums prieš akis ateitis. Galite ir toliau augti meilėje ir šviesoje. Dėkoju už leidimą kiek pakeisti jūsų gyvenimą.
Dykai.lt
