Kaip teigia Jungtinės Karalystės arbatos patariamoji grupė, šioje šalyje kasdien yra išgeriama 100 mln. puodelių arbatos, taigi šis gėrimas ir toliau išlieka tautinio identiteto dalimi. Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių dabar mieliau geria kavą, nuomonė, kad atgaivinantis arbatos puodelis padeda pasijausti geriau, vis dar išlieka.
Net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jau ilgai dominuoja kava, arbatos populiarumas auga. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, dabar čia vienas žmogus kasmet suvartoja apie 0,4 kg arbatos. 2007 m., JAV kasmet vienam žmogui tekdavo 0,36 kg. Taip galėjo nutikti dėl to, kad žmonės stengiasi atsisakyti gazuotų bei vaisinių gėrimų ir pieno.
Mokslininkai dabar pradeda tirti kaip arbata veikia mūsų nuotaiką ir smegenų veiklą. Tiksliau, jie tiria ar atpalaiduojantis ir atgaivinantis poveikis yra tiesioginis arbatoje esančių cheminių junginių padarinys, ar tai daugiau priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis mes geriame arbatą – kai ją ruošiame, pasirenkame savo mėgstamiausią puodelį, o ją gerdami galime trumpam atsikvėpti. O galbūt tai abiejų šių veiksnių padarinys.
Žalioji, ulongo ir juodoji arbatos yra gaminamos iš to paties augalo – kininio arbatmedžio. Tačiau žalioji arbata yra ruošiama būdu, dėl kurio joje išlieka daugiau junginių, kurie gali turėti teigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai.
Arbata skatina protinę veiklą
Yra žinoma, kad geriant žaliąją arbatą pagerėja sveikų žmonių smegenų funkcija, sakė Stefanas Borgwardtas, Liubeko universiteto Vokietijoje psichiatrijos ir psichoterapijos katedros direktorius.
2014 m. atlikto tyrimo metu, jis 12-ai sveikų savanorių davė žaliosios arbatos ekstrakto, atitinkančio vieną arba du arbatos puodelius. Tuomet, stebėdamas jų smegenis, mokslininkas analizavo kaip keičiasi tam tikrų smegenų sričių veikla.
„Mes pastebėjome jungčių suaktyvėjimą smegenų srityse, susijusiose su atmintimi“, – teigė mokslininkas.
2017 m. atlikta daugiau nei 100 tyrimų apžvalga parodė, kad žalioji arbata gali veikti smegenis trimis būdais. Ji gali palengvinti psichopatologinius simptomus, pavyzdžiui, sumažinti nerimą, gerinti protinę veiklą, nes teigiamai veikia atmintį ir dėmesio sutelkimą, taip pat yra naudinga smegenų funkcijai, ypatingai atminčiai.
Apžvalgoje teigiama, kad „yra pageidautina“, jog daugiau Vakarų pasaulio gyventojų kasdien išgertų bent po 100 ml žaliosios arbatos, nes taip: „Apsaugotų savo neurokognityvinę funkciją.“
Tačiau S. Borgwardtas perspėjo, kad toks poveikis nėra didelis, ir tokios išvados buvo padarytos remiantis mažos imties tyrimais.
Geriant arbatą gerėja smegenų veikla
Tačiau būtent kurie arbatoje esantys junginiai yra atsakingi už įvairius mūsų smegenų galios pagerinimus ir ar jie veikia vieni, ar kartu? Atsakymas į šiuos klausimus dar nėra visiškai aiškus.
Patys svarbiausi yra antioksidantai, tokie kaip dažniausiai aptinkamas epigalokatechino galatas, antra po jo aminorūgštis l-teaninas ir kofeinas.
S. Borgwardtas sakė, kad tokį arbatos poveikį galimai sukelia ne vienas junginys, o bendras kofeino ir l-teanino veikimas.
Yra netgi tokių nuomonių, kad arbata gali palengvinti depresijos, demencijos ir Dauno sindromo simptomus.
2018 m. Pietų Korėjoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žalią arbatą geriančių asmenų tikimybė per gyvenimą susirgti depresija yra 21 proc. mažesnė nei arbatos negeriančių žmonių. Tačiau kadangi tai buvo stebėjimo tyrimas, mokslininkai negalėjo nustatyti nei tokios tendencijos priežasčių, nei pasekmių, tik šių dviejų elementų sąsają.
S. Borgwardtas teigė, kad tyrimai su gyvūnais parodė pilkojoje smegenų masėje įvykstančius pasikeitimus. Taigi yra galimybė, kad arbata gali būti naudojama tokioms psichinėms ligoms kaip depresija ar demencija gydyti.
Tačiau jis pabrėžė, kad šie tyrimai yra dar labai ankstyvoje stadijoje, todėl prieš darant bet kokias išvadas, pirma reikėtų šiuos eksperimentinius tyrimus patvirtinti didesniais klinikiniais tyrimais.
Arbata yra naudinga ir mūsų fizinei sveikatai
Arbata yra siejama su ilgesniu gyvenimu, gali sumažinti kai kurių kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, širdies priepuolio ar insulto riziką. Manoma, kad ji taip pat gali padėti atsikratyti riebalų.
Gunteris Kuhnle, Redingo universiteto Maisto ir mitybos mokslo katedros docentas, tiria flavanolių, kurių yra arbatoje, kakavoje ir kai kuriuose vaisiuose, naudą. Pernai publikuotas jo tyrimas parodė, kad žmonės, vartojantys daug flavanolių turinčius maisto produktus – uogas, arbatą ir obuolius – paprastai turi mažesnį kraujospūdį.
Nors ryšys tarp flanavolių ir naudos sveikatai buvo nustatytas jau seniau, tai buvo pirmasis tyrimas, kuriame junginių suvartojimas buvo matuojamas objektyviai – remiantis šlapime esančiais biomarkeriais.
G. Kuhnle pasakojo, kad dauguma tyrimų, kuriuose yra matuojamas arbatos ir joje esančių naudingų junginių poveikis, paprastai yra stebimieji: mokslininkai pasikliauna tyrimo dalyvių subjektyviu savarankišku pranešimu apie jos poveikius.
„Norint įvertinti tikrąją arbatos naudą mūsų psichinei ir fizinei sveikatai, mums reikia geresnių duomenų, kuriuose būtų atsižvelgiama į skirtingose šalyse pastebimus vartojimo būdų neatitikimus“, – teigė G. Kuhnle.
Jis pažymėjo, kad JK arbata yra tipinis vidurinės klasės gėrimas, o štai JAV ji dažniau yra siejama su aukštesniu statusu. Dėl šios priežasties, JAV atlikti tyrimai gali parodyti daug daugiau teigiamų poveikių, kurie iš tiesų yra susiję ne su arbata, o su socioekonomine padėtimi.
Tačiau kaip sakė G. Kuhnle, išskyrus žaliosios arbatos papildus, kurie gali pažeisti kepenis, ir labai karštą arbatą, kuri gali sukelti stemplės vėžį, arbatos puodelis neturi jokio žalingo poveikio. Kaip vokietis, gyvenantis JK, jis priėmė šią tradiciją.
„Manau, kad ritualai padeda daugumai žmonių klestėti. Tai malonus dalykas. Jeigu nutinka kas nors blogo, arbatos puodelis gali būti tai, ko tuo metu norisi labiausiai“, – sako G. Kuhne.
