Šiame 28-mečių multimilijardierių ir nepaprastai sėkimingų universiteto „išspirtųjų” amžiuje inovatorių visi įsivaizduoja kaip prie kompiuterio ištisą naktį programuojantį dvidešimtmetį.
Pasinaudodami idėja, kad jaunas talentas kainuoja pigiau, kompanijos mažindamos sąnaudas atleidinėja vyresnius darbuotojus, rašoma portale „Business Insider”
Konsultavimo inovacijų klausimais kompanijos „Rivia“ vienas iš įkūrėjų Tomas Aganas teigia, kad rinktis jaunesnius darbuotojus yra labai trumparegiška strategija. Jo teigimu, žmonės su amžiumi tampa inovatyvesni. T. Agnas remiasi duomenimis, kad grynasis sukauptas žinių kiekis priklauso nuo amžiaus, o inovatoriai turi sulaukti tam tikro amžiaus, kad jų idėjos pasiektų piką. Tam reikia laiko, nes mes vis daugiau išmokstame, o idėjos tampa sudėtingesnės.
Amžius, kai žmogus gali pateikti pasauliui kažką naujo (Nobelio premijjos vertą idėją ar išradimą), per šimtmetį (1900-2000) pakilo nuo 32 iki 38 metų, rašoma mokslininko Benjamino Joneso darbe. Mes sukaupiame daugiau duomenų negu prieš 13 metų, o tai gali suintensyvinti šį efektą.
Įtakingiausioms idėjoms prireikia metų, kad jos būtų įgyvendintos. Tuo tarpu prireikia tik keletos savaičių, kad būtų išleista naujos programinės įrangos papildymas.
Nepaisant to, universitetai, žiniasklaida, ivesticiniai bankai ir korporacijos krypsta link jaunimo darbo jėgos. Vyresni darbuotojai sunkiau randa darbą nei jaunesni ir sulaukia didesnių užmokesčio apkarpymų.
Įmonių kontekste net ir gabiausias 26-metis turės mažai patirties pramonėje arba nemokės suburti komandos, kuri jo idėją pristatys rinkai.
Yra vienas būdas, kaip skatinti darbuotojus ilgiau pasilikti darbovietėje.
„Mums reikia skatinti geriausius darbuotojus dirbti prie tos pačios idėjos metus ar net dešimtmečius, kol sumanymas bus įgyvendintas komerciškai“, - teigia T. Aganas
