Kaip melancholišką, ašaras spaudžiančią muziką kuriantys atlikėjai surenka savo klausytojų auditorijas? Kodėl kas nors norėtų klausytis to, kas juos nuliūdina? Dar keisčiau, kodėl žmonės mėgsta liūdnas dainas pasileisti tuomet, kai jiems ir taip liūdna? Argi tai ne tam tikras emocinis mazochizmas? Tokijo universiteto mokslininkai teigia, jog viskas yra kitaip.
Pasak jų tyrimo, kai kurie depresyvios muzikos aspektai gali sukelti pozityvius jausmus.
Mokslininkas Ai Kawakami kartu su kolegomis tyrė 44 savanorių būrį, kurį sudarė tiek muzikantai, tiek paprasti muzikos klausytojai. Jų buvo paprašyta perklausyti 2 liūdnus muzikinius kūrinius ir 1 linksmą. Tuomet tiriamieji turėjo apibūdinti savo emocinę būklę, ir kaip muzika juos privertė pasijausti.
Liūdnieji kūriniai buvo parinkti rusų kompozitoriaus Michailo Glinkos „La Seperation“ F minoru ir Felixo Blumenfeldo „Sur Mer“ G minoru. Linksmasis kūrinys – Enrique Granados „Allegro de Concierto“ G mažoru. Dalyviams taip pat buvo duota perklausyti kūrinius sukeitus mažorines ir minorines skales.
„Apskritai, liūdna muzika klausytojui sukelia liūdesį, kuris įprastai laikomas nemalonia emocija. Tačiau jei tokia muzika sukeltų tiktai liūdesį, mes jos net neklausytume, – teigia tyrėjai. – Tačiau melancholiškos muzikos pagrindas nėra tik liūdesys. Net pačias tamsiausias melodijas sudaro ir kiti emociniai elementai. Muzika, kuri laikoma liūdna, iš tiesų klausytojui sukelia ir romantiškas emocijas. Ir žmonės, nepriklausomai nuo savo muzikinio išsilavinimo, klausydami liūdnų kūrinių patiria šias dvilypes emocijas.“
Melancholija, sukeliama meno – ar tai būtų literatūra, tapyba ar muzika – glaudžiai siejasi su romantiškomis emocijomis. Tyrimo autoriai mano, jog taip yra todėl, kad meninio kūrinio liūdesys nekelia tikro pavojaus auditorijos psichologinei būklei.
Mokslininkai netgi mano, jog meno sukeliamas liūdesys gali padėti asmenims kovoti su tikro gyvenimo liūdesiu, su kuriuo jie susiduria. „Negatyvios emocijos, perteikiamos muzika, nekelia realaus pavojaus, skirtingai nuo neigiamų emocijų, kurios žmonėms kyla realiame gyvenime. Todėl, nejausdami pavojaus, galime netgi mėgautis kūriniais perteikiamu liūdesiu. Melancholiškos muzikos klausymas net gali sumažinti neigiamas emocijas, kurias patiriame tikrajame gyvenime“.
Tomas Asminavičius
