Kubilius mano, kad turėdamas realią įtaką (2002 m. buvo mažai ką lemiančios opozicijos vadovu) sugebės kažką pakeisti, o dabartinė opozicija, profsąjungos ir t.t. imsis viešai palaikyti? Manau kad bus nelengva, tas kuris "atima" - iš opozicijos valdžią ir įvaizdį, iš profsąjungų buvusios valdžios išdalintus pažadus, vargu ar gali tikėtis palaikymo. Nes interesų draskomoje visuomenėje konstruktyvumo ir solidarumo vis dar stinga kaip oro.
Todėl ir matome ką tik gimusios opozicijos naivų nustebimą ir pasipiktinimą koalicijos karštligiškais veiksmais (likviduojant jų veiklos padarinius), o profsąjungos kviečia į mitingus prie seimo.

... prisivoge nesvietiskai - turiu omenyje po banku griuciu, prichvatizaciju , investiciniu sukciu - kaip EBSW, zemes grobstymu ir perkeldinejimu istatymu priemimo atsiradusius oligarchus - sapalioja apie kazkoki nacionalini susitarima? Jie jau susitare su tokiais pat vagimis visu partiju virsunese, sekmingai spekuliave zeme, nekilnojamu turtu. Kartu su uzsienio bankais is nesvietisko godumo pusdami NT burbula, tukstancius paemusiu kreditus zmoniu ivariusiu i nevilti, bet neivedusiu NT, zemes mokescio. Kur Kubiliaus "dorybes" su Mazeikiu Nafta (pasigyre, kad pats kuravo derybu eiga), Lietuvos Kuru, Genciu Nafta?

Autorius dar tiki TS-LKD padorumu.

Siais laikais stipriausias teisingumo supratimas yra tai, kad "isradingieji" nusipelnusiai atitruktu nuo "tinginiu runkeliu". Visi taip rimtai ziuri i verslumo ar verzlumo atlyginima, bei norom nenorom gerbia socialines hierarchija. Vargsams "runkeliams" padeti yra kaip ir nuodeme - Nematomoji Ranka zmoniu likimus turi teisingai lemti.

Gerai skamba, ypač trečio prioriteto — „įveikti skurdą ir socialinę atskirtį“ kontekste:
"…pagrindinės skurdo priežastys Lietuvoje yra mažo BVP ir didelės pajamų nelygybės kombinacija, nepakankamai išvystyta socialinė apsauga dėl mažų išteklių jai skyrimo ir tos apsaugos nepakankamas taiklumas." (NACIONALINIS SUSITARIMAS SIEKIANT EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS PAŽANGOS, 2002 m. gruodžio 3 d.)

Nori nenori kyla klausimas, o kuo tas Susitarimas skiriasi nuo šviesios komunizmo ateities kūrimo filosofijos anais, tarybiniais laikais. Kai skaitai 2002 metų Susitarimo tekstą taip ir stovi akyse L.I. Brežnevo pranešimas apie pirmą komunizmo fazę į kurią įžengė Tarybų Sąjunga.

Kaip ten liaudyje sakoma: „Protingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas iš savo“. Šiuo atveju situacija sudėtingesnė.