Ekonomistai sako, kad Lietuvoje kainas sumažintų mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, koks yra kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau tada sumažėtų valstybinio sektoriaus darbuotojų, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai ar gyventojų pensijos.
Dar specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje niekada nebus taip pigu, kaip Lenkijoje, nes neturime ypač didelių prekybos centrų.
Lenkijoje perka per maža dalis lietuvių
Ekonomistas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad dažnas lietuvių apsipirkimas Lenkijoje nedaro didesnių nuostolių daugumai Lietuvos verslininkų.
„Tik pasienio verslininkai tai jaučia, jiems sunkiau konkuruoti, todėl taiko žemesnes kainas. Nes lenkiškos parduotuvės tiems gyventojams šalia. Tuo metu toliau nuo pasienio gyvenantys lietuviai nevyksta į Lenkiją apsipirkti. O jeigu ten ir vyksta, tai ne dėl ekonominės naudos, bet dėl pramogos.
Toliau nuo Lenkijos gyvenantiems žmonėms vykti į Lenkiją tiesiog neapsimoka, juk ir kuro tam reikia, ir laiko“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Anot jo, pirkėjų iš Lietuvos srautai į Lenkiją išlieka stabilūs, jie nedidėja.
„Tai lemia didėjančios gyventojų pajamos. Kitais metais matysime, kad pajamų augimas greičiausiai viršys infliaciją. Todėl poreikis važiuoti apsipirkti svetur gali sumažėti“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, nuvažiavę į kitą užsienio rinką, žmonės lygina skirtingus produktus.
„Imamas pienas, varškė, sviestas ir lyginami ne analogiški produktai, bet skirtingos kokybės. Pavyzdžiui, dažnai lyginami brangių prekės ženklų lietuviški produktai su nežinomais ir pigiais prekiniais ženklais Lenkijoje. Todėl ir išeina didesnis kainos skirtumas. Tačiau turime suprasti, kad tai yra nepalyginami produktai. Lietuvoje irgi galime rasti ir labai pigių, ir labai brangių maisto produktų“, – komentavo pašnekovas.
Jam antrino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis irgi sakė, kad kelionės į Lenkiją lietuvių verslininkams grėsmės nekelia.
„Labai nedidelė dalis lietuvių reguliariai apsiperka Lenkijoje. Tai nėra masinis reiškinys ir jis neveikia Lietuvos vartojimo statistikos. Tuo labiau, kad kitais metais situacija Lenkijoje keisis, bus gerų ir blogų dalykų.
Kitais metais euro zona atsidurs recesijoje. Tikėtina, kad tai paveiks zloto kursą ir jis nukris. Tai bus paskata Lietuvos gyventojams pirkti prekes Lenkijoje, jos ten bus pigesnės, nes euro kursas bus stipresnis. Tačiau iš kitos pusės Lenkija jau dabar brangiai skolinasi finansų rinkose. Kitais metais palūkanos gali dar daugiau augti, todėl Lenkija gali būti priversta atsisakyti PVM lengvatų, kurias dabar taiko, kaip antiinfliacines priemones. Todėl prekės kitais metais gali brangti“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, apskritai lietuvių vartojimo lūkesčiai yra labai aukšti.
„Kalėdinis apsipirkimas gali nustebinti teigiama prasme, nors visi ir kalbame apie artėjančią krizę. Tačiau kai pamatysime gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, neteksime žado, bet teigiama prasme. Rezultatai tikriausiai bus gerokai didesni nei visi tikisi“, – sakė A. Izgorodinas.
Sumažinus mokesčius, mažėtų ir algos, pensijos, išmokos
Pasak M. Dubnikovo, sumažinus mokesčius Lietuvoje, kartu sumažėtų ir produktų kainos mūsų parduotuvėse.
„Prie kiekvienos prekės pridedamas PVM, jeigu jis sumažėtų, būtų mažesnė ir produktų kaina.
Tačiau PVM yra pagrindinis mokestis, iš kurio gyvena valstybė. Jeigu jis bus sumažintas, reikės susitaikyti su situacija, kad neturėsime lėšų finansuoti valstybės išlaidas. O į jas įeina mokytojų, policininkų, gydytojų atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos. Mūsų gerbūvis pakriktų, kažkokias išlaidas turėtume sumažinti“, – įspėjo ekonomistas.
Jis siūlė gyventojams vadovautis posakiu: „Nebijok didelių išlaidų, bet bijok mažų pajamų.“
M. Dubnikovas tikino, kad šiuo metu Lietuvoje turime gana daug prekybos tinklų, kurie konkuruoja tarpusavyje ir kokybe, ir kaina.
„Abejotina, kad atėjęs naujas prekybos tinklas kažką pakeistų. Matėme jau naujų prekybos tinklų atėjimą. Konkurencija yra tarp jų, tačiau tai kainų nepakeitė“, – sakė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, Naujas rinkos žaidėjas sumažintų kainas, tačiau neilgam.
„Lenkijoje yra didesnė rinka, jos gamintojai gali gaminti mažesnėmis sąnaudomis. Kainos Lenkijoje yra pasmerktos būti mažesnėmis nei Lietuvoje.
Maža tikimybė, kad Lenkijos tinklai ateitų į Lietuvą. Lietuvos rinka jau pripildyta. Turime prekybos tinklų, kurie taikosi tiek į aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, tiek į mažesnes. Visuose segmentuose yra arši konkurencija. Tačiau jeigu jie ateitų į Lietuvos rinką, kainas jie sumažintų tik iš pradžių, o paskui jos būtų panašios, kaip ir kitų prekybos tinklų“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
Per daug mažų, trūksta didelių?
Prekybos centrų konsultantas Laurynas Mituzas atkreipė dėmesį, kad dauguma prekybos tinklų į naujas rinkas žengia per naujus prekybos centrus.
„Tai yra, kai nekilnojamo turto investuotojai sukuria prekybinę infrastruktūrą, kaimynystes, traukos židinius, smulkaus prekybos verslo šiltnamius. Dažniausiai prieš statybas.
Lenkijoje prekybos centrai skaičiuojami šimtais, o praeitais metais vien prekybos parkų atidaryta virš 30. Šiais bus atidaryta dar daugiau“, – skaičiavo specialistas.
Anot jo, Lietuvoje klaidingai vertinami prekybos centrai.
„Jais apibūdinamos ir maisto prekių, statybinių medžiagų ir kitos parduotuvės. Todėl miestų planuotojai nevertina prekybinio nekilnojamo turto, pavienių parduotuvių turime labai daug, bet pasitikėjimo statyti kompleksiškai – nei drąsos, nei kompetencijos.
Prekybos centras – dirbtinė gatvė su patalpomis nuomai parduotuvėms, paslaugoms, pramogoms. Prekybos centrai neprekiauja, o nuomoja ir rūpinasi lankytojų srautais“, – aiškino specialistas.
Pirkėjai patys sutinka mokėti daugiau?
L. Mituzo teigimu, yra požymių, kad centrinėje Europoje auganti prekybos parkų plėtros banga pasieks ir Lietuvą, o plėtotojai su savimi atsives daugiau tarptautinių tinklų, tačiau kol vertingiausiose miestų vietose atsidarinėja maisto parduotuvės su erdviomis stovėjimo aikštelėmis, sąlygos prisivilioti prekybos parkus yra prastos.
„Bendrą kainų lygį lemia prekybos struktūra šalyje, naujų prekybos centrų įtaka. Kainos yra tokios, kokias pirkėjai moka, o ne kokių pardavėjai prašo. Prekybos tinklai apgina savo kainas.
Jei lenkai nori kasdienai apsipirkti pigiau, važiuoja į Auchaną ar Kauflandą. Ten pirkėjai atvyksta rečiau, bet dėl didesnių prekių krepšelių. Hipermarketai agresyvesni kainomis ir spaudžia visą kainų lygį. Tokių pas mus beveik nėra, todėl pirkėjai ir linkę mokėti daugiau, bet arčiau namų esančioje parduotuvėje“, – sakė L. Mituzas.
Anot jo, lenkiškos parduotuvės tikrai Lietuvoje nepardavinės pigiau.
„Ateis tik daugiau tinklų, prekiaujančių pigesnėmis prekėmis. Apsipirkimų turizmas yra sveikintinas reiškinys visame pasaulyje.
Kainų lygį sumažinti gali tik miestų supratimas kaip veikia prekyba. Nes konkurencija kainas tik augina, o koncentracija ir stambinimas didina efektyvumą. Jeigu Lenkijoje dirba daug tarptautinių prekybos centrų plėtotojų, tai Lietuvoje turime kapanotis patys“, – komentavo L. Mituzas.
Ir visi Dubnikovo argumentai šuniui ant uodegos.
