Gėlės gali būti identiškos spalvos ar formos, tačiau nėra dviejų gėlių žiedų, kvepiančių taip pat, nes yra didelė lakiųjų junginių, jų santykinės ir tarpusavio sąveikos įvairovė. Taigi, kvapas yra signalas, nukreipiantis apdulkintojus link tam tikros gėlės, kurios nektaras arba žiedadulkės jiems yra kaip atlygis. Gėlės išskiria kvapus, kad pritrauktų tiek ilgais, tiek trumpais nuotoliais skraidančius vabzdžius, ir padeda jiems nustatyti augalo vietą bei atsirinkti žiedus. Lakiosios medžiagos yra ypač svarbios naktiniams drugiams, kurie aptinka ir aplanko gėles naktį. Žiedai, kuriuos apdulkina bitės ir musės, yra saldaus kvapo, o tie, kuriuos apdulkina vabalai, išskiria stiprius, pelėsiais atsiduodančius, aštrius ar vaisinius kvapus.
Iki šiol mažai žinoma apie tai, kaip vabzdžiai reaguoja į tam tikrus gėlių kvapų komponentus, bet akivaizdu, kad jie geba atskirti sudėtingus kvapų mišinius. Lakiosios gėlių medžiagos yra labai svarbios, nes jos padeda vabzdžiams rasti gėlių žiedus ir juose esantį maistą, padeda atskirti augalų rūšis ir net atskiras vienos rūšies gėles. Pavyzdžiui, augalų rūšys, kurias apdulkina tam tikrų rūšių vabzdžiai, išskiria skirtingus kvapus, kuriuos pajunta būtent jie. Vabzdžiai ne tik pasimaitina, bet ir perneša žiedadulkes. O tai yra labai svarbu augalams, nes jie labiausiai skleidžia savo kvapus tik tada, kai žiedai pasirengę apdulkinimui ir kai potencialūs apdulkintojai yra aktyvūs. Augalus, išskiriančius kvapus dieną, daugiausia apdulkina bitės ar drugeliai, o tuos, kurie skleidžia savo aromatus naktį, dažniausiai apdulkina naktiniai drugiai ar kiti naktiniai vabzdžiai. Ką tik išsiskleidę jauni žiedai, kurie turi mažiau žiedadulkių, gamina ir išskiria mažiau kvapų ir yra mažiau patrauklūs vabzdžiams apdulkintojams negu jau subrendę gėlių žiedai. Dėl kokybinių pokyčių patrauklumą praranda ir peržydėję žiedai.
Jie skleidžia silpnesnį aromatą tam, kad apdulkintojai rinktųsi greta esančius, stipriau kvepiančius ir dar neapdulkintus žiedus.
Parengė Rapolas Tamošiūnas
