Tačiau Aleksejaus Uliukajevo areštas išsiskiria iš bendro vaizdo, mano jis. Istorija su šiuo valdininku verčia suabejoti tiek V. Putino ekonomikos komandos, tiek ir „Rosneft“ vado Igorio Sečino perspektyvomis.
Anot „Bloomberg“ apžvalgininko Leonido Beršidskio, okupavus Krymą ir į neregėtas žemumas smigus naftos kainoms, V. Putino jausmai „kūmų kapitalizmui“, išvešėjusiam XXI a. pirmąjį dešimtmetį, išblėso. Arba jis paprasčiausiai nebeišgalėjo jo išlaikyti, nesudarydamas sau pačiam problemų, todėl dabar jis nori, kad šalis mobilizuotųsi, militarizuotųsi, persismelktų patriotizmu ir užsikastų į žiedinę gynybą nuo hipotetinio Vakarų pavojaus, bei jį palydinčių ekonominių sunkumų.
„Siekiant įvesti permainas, V. Putinui prireikė stambių korupcijos tyrimų skandalų,“ – tikina autorius. Tačiau iki šiol V. Putinas negrasino Centrinio banko ar vyriausybės nariams, nes Rusijai yra būtina kompetentingas ekonomikos reguliavimas.
Rusijos ekonominio augimo tempų neįmanoma pakelti be struktūrinių reformų, o A. Uliukajevas – vienas iš nedaugelio likusių, kuris turėjo patirties, žinių ir ištvermės, kad įgyvendintų pokyčius, arba atlaikytų kritiką jiems nepavykus.
Nors be A. Uliukajevo kaltinimai niekam nepateikti, V. Putino galutinis tikslas gali būti „Rosneft“ vadas I. Sečinas. Jo begaliniai bandymai nacionalizuoti naftos pramonę seniai neramina išlikusias „nepriklausomas“ naftos gavybos įmones, didžiausia kurių – „Lukoil“. Tuo pat metu V. Putinas „švarinasi“ savo artimiausioje aplinkoje – prezidentą, galimai, neramina neproporcingai didelė I. Sečino įtaka.
Neleido atsistatydinti ir darė spaudimą?
Trečiadienį žiniasklaidoje buvo paviešinta daugiau įdomių detalių apie lapkričio 16 dieną Rusiją supurčiusį areštą. Tos pačios dienos vakarą atleistas valdininkas prašymą atleisti jį iš darbo pateikė dar prieš tris savaites, praneša RBK.
Anot su pačiu A. Uliukajevu bendravusio šaltinio, jis premjerui Dmitrijui Medvedevui pareiškimą ant stalo padėjo iškart po įvykdyto „Bašnet“ pardavimo „Rosneft“ sandorio (tai įvyko daugiau nei prieš mėnesį, spalio 12-ąją). Pasak to paties šaltinio, ministrui buvo daromas spaudimas, kad šis „palaimintų“ sandorį.
Pačioje Ekonomikos vystymo ministerijoje RBK pasakojo, kad „visi ministerijoje žinojo, kad jis tuoj tuoj atsistatydins, paprasčiausiai niekas nelaukė, kad tokiu būdu“.
Privatizacija rusiškai: už valstybinę bendrovę atsiskaitė valstybiniais pinigais
Dar prieš kelis metus „Bašneft“ priklausė „AFK Sistema“ vadovui Vladimirui Jetušenkovui. 2014-ųjų rudenį savininkas buvo suimtas, jam buvo skirtas namų areštas.
„Bašneft“ sėkmingai perėjo į valstybės rankas, ir verslininką taip pat sėkmingai paleido. 2016-ųjų spalį „Rosneft“ įsigyją „Bašneft“ ir pakeičia bendrovės vadovybę.
Ministras A. Uliukajevas, kuriam taip pat pritaikytas namų areštas, dar vasarą kalbėjo, kad „Rosneft“ yra netinkamas „Bašneft“ pirkėjas, nes yra iš esmės valstybinė bendrovė.
Rusijos energetikos ekspertas Michailas Krutichinas leidiniui „Current Time“ pasakojo, kad privatizacija šį sandorį vadinti yra sunku: „Niekas šio sandorio nesirengia užginčyti, nors jis, savaime suprantama, kad negali būti vadinamas privatizacija – Rusijos biudžetas iš šios taip vadinamos privatizacijos praktiškai nieko negauna. Valstybiniais pinigais bendrovė susimokėjo už valstybinę bendrovę.“
