„Geresnę investicinę aplinką sostinėje parodo pusantro karto daugiau veikiančių ūkio subjektų nei uostamiestyje, taip pat gerokai daugiau išduodama verslo liudijimų, statybos leidimų (1000-iui gyventojų). Vilnius sugebėjo pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų – vienam gyventojui teko 15 000 eurų, o investuotojų susidomėjimas Klaipėda mažėjo. Vilnius – vienintelis iš didžiųjų miestų, kuris ne tuštėja, priešingai, gyventojų daugėja. Čia iš pašalpų gyvena mažiausiai žmonių – 2,2 proc., bedarbių – mažiau nei 7 proc. Tačiau uostamiestis turi savų privalumą - čia geriau sutvarkytas šilumos ūkis, dėl to ir kaina gyventojams mažesnė, be to, Klaipėda neturi tokių didelių biudžeto problemų. Sostinė gali būti vėl nukarūnuota, jei nesiims ryžtingų žingsnių suvaldyti skolą, kuri pernai viršijo metines pajamas ir dar didėjo” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Vilnius nestovi vietoje
Vilnius maksimalų įvertinimą gavo „Komunalinių paslaugų“, „Švietimo“ bei „Investicijų ir plėtros“ srityse. Mažiau balų skirta už „Biudžetą“, „Turto valdymą“ ir „Transportą“.
„Komunalinių paslaugų“ srities geram vertinimui daugiausiai įtakos turėjo privataus sektoriaus veikimas šilumos tiekimo, atliekų surinkimo bei daugiabučių administravimo rinkose. Tačiau tik 17,3 proc. centralizuotai teikiamos šilumos pagamino nepriklausomi gamintojai, lyginant su 33,0 proc. vidurkiu. Puikų „Švietimo“ srities įvertinimą nulėmė gerai moksleivių išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai (50,5 balo lyginant su 48,4 balo vidurkiu) bei efektyviausiai naudojamas mokyklų plotas (9,8 kv. m. moksleiviui lyginant su 11,1 kv. m. vidurkiu). Vertinant „Investicijas ir plėtrą“, tiesioginių užsienio investicijų lygis buvo didžiausias savivaldybių grupėje (15460 EUR gyventojui lyginant su 4516 EUR vidurkiu), kaip ir veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (143,3 lyginant su 89,3 vidurkiu).
Iš vertintų Vilniaus m. savivaldybės sričių mažiausiai balų surinkta „Biudžete“. 2014 m. turėta didžiausia biudžeto skola (125,4 proc. nuo pajamų, lyginant su 59 proc. vidurkiu) bei daugiausiai pradelstų mokėjimų (21,5 proc. lyginant su 4,3 proc. vidurkiu). Atkreiptinas dėmesys į „Turto valdymą“ – savivaldybė turi daug sau priklausančių įmonių/įstaigų, automobilių. Be to, Vilniaus m. savivaldybėje buvo parduota nedaug nuosavo turto (2014 m. parduotų nuosavų pastatų ir patalpų ploto santykis su 2013 m. parduodamų objektų sąraše esančiu patalpų plotu siekė vos 6,7 proc. lyginant su 16,5 proc. vidurkiu).
„Toliau taupydami mokesčių mokėtojų pinigus, skaidriai naudodami biudžeto lėšas sieksime pozityvių pokyčių miesto valdyme. Jau modernizavome savivaldybės įmonių valdymą, stabilizavome miesto skolą, nuosekliai mažiname biurokratinę naštą verslui, skatiname naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų atėjimą į Vilnių“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Sostinė, surinkusi 73 balus iš 100 galimų, didžiųjų savivaldybių reitinge lydere tapo pirmą kartą, ir aplenkė ketverius metus lyderiavusią Klaipėdą. tv3.lt primena, kad duomenys atspindi 2014 metus, kada Vilniaus miesto mero pareigas ėjo Artūras Zuokas.
Klaipėdiečiai žada atsitiesti
„Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Transportas“ ir „Mokesčiai“ Klaipėdos mieste buvo įvertinta geriausiai. Mažiausiai balų pelnyta vertinant „Biudžetą“, „Administraciją“ bei „Švietimą“.
Aukštai pozicijai reitinge įtakos turėjo tai, kad 2014 m. Klaipėdos m. savivaldybėje buvo viena mažiausių bedarbių dalių (7,4 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų, lyginant su 8,6 proc. vidurkiu), o ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių apskritai buvo pati mažiausia. Dėl to ir socialinės pašalpos gavėjų dalis buvo visai nedidelė (2,4 proc. lyginant su 3,9 vidurkiu). „Transporto“ vertinime maksimalų balų skaičių padėjo gauti tai, kad visiems maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai. Teigiamai vertinama Klaipėdos m. savivaldybės „Mokesčių“ sritis – 2014 m. čia buvo taikomas mažiausias vidutinis žemės mokesčio tarifas, o mokesčiai už verslo liudijimus taip pat buvo vieni mažiausių. Verta pagirti už tai, kad 2014 m. Klaipėdos m. savivaldybė turėjo mažesnę nei vidutinę biudžeto skolą (44,5 proc. nuo pajamų lyginant su 59 proc. vidurkiu), jokių pradelstų mokėjimų, o savivaldybės valdymo (išlaikymo) išlaidų dalis buvo pati mažiausia (2,7 proc. nuo visų išlaidų lyginant su 4,3 proc. vidurkiu).
„Visų pirma nedramatizuočiau situacijos ir nenuvertinčiau, arba nebandyčiau diskredituoti laisvosios rinkos instituto tyrimo. Tai būtų labai nekorektiška, nes kai laimi, visi tyrimai tinka, o kai jau nebeužimi pirmos vietos, tai kažkas jau ne taip. Aš manau, kad vertinimo kriterijai ir sistema yra labai gera, o tai, kad Klaipėda nėra pirmoje vietoje, aš nematyčiau dramos. Anaiptol, matyčiau labai sveiką ir rimtą signalą, kad turime pažiūrėti tas skirtis, kuriuose reikia pasitempti“ -, teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Biudžeto“ prastesniam vertinimui daugiausiai įtakos padarė tai, kad 2014 m. tiek pagal vertę, tiek pagal kiekį, mažiausia dalis viešųjų pirkimų buvo vykdyta atvirais būdais, t.y. skelbta (47,1 proc. pagal vertę lyginant su 84,6 proc. vidurkiu). „Turto valdyme“ 2014 m. šimtui gyventojų Klaipėdos m. savivaldybėje teko net 404 kv. m. savivaldybei priklausančio ploto (vidurkis 355 kv. m.), o parduodamų objektų sąraše esančių nuosavų pastatų ir patalpų ploto santykis su visu nuosavu pastatų plotu buvo pats mažiausias tarp didžiųjų savivaldybių – vos 1,9 proc. (vidurkis 5 proc.). „Administracijos“ srityje daugiau balų pelnyti sutrukdė didelis administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, ir prasčiausias „Transparency International” atliekamo skaidrumo tyrimo įvertinimas tarp didžiųjų savivaldybių (50 balų lyginant su 61,5 vidurkiu). „Švietimo“ srities įvertinimui labiausiai pakenkė žemiausi valstybinių brandos egzaminų rezultatai – vidutiniškai 45,6 balo lyginant su 48,4 balo vidurkiu.
„Prisimenant tuos keturis metus, kada Klaipėda buvo pirmoje vietoje, aš visuomet sakiau, kad nepaisant to, jog esame pirmi, visada turime ką tobulinti, turime ką daryti geriau ir nesame tobuli. Tai šiuometinio rezultato nevertinčiau dramatišku ir be abejonės negalėčiau vertinti ir puikiu. Vertinčiau jį kaip pakankamai geru, su labai rimtu stimulu pasitempti tose srityse reikia“, - tikino V. Grubliauskas.
