Nepaisant to, „Tallink“ atstovai, kaip įprasta, nelaimės priežastimi įvardijo savižudybę. Mat, anot jų, nėra slydimo požymių, todėl esą 22 metų lietuvis pats iššoko iš laivo. Bet tokia versija netiki nei Andriaus artimieji, nei jį tiesiog pažinoję žmonės.
Su savižudybės versija kategoriškai nesutinka Andriaus brolis. Jis atskleidė, kad Andrius vyko į Švediją užsidirbti, visada būdavo pozityvus ir niekada neatsisakydavo padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Maža to, darbo pasiūlymą jis gavo vos kelios dienos prieš tą lemtingą ir tragišką vakarą „Tallink“ kelte „Isabelle“.
SVARBU: jei esate plaukę „Tallink“ keltais, parašykite šio straipsnio autoriui ([email protected]) ir papasakokite savo įspūdžius arba palikite kontaktinius duomenis ir su jumis bus susisiekta.
Pasiūlymą priėmė su entuziazmu, o ir darbą rekomendavo labai geras Andriaus draugas, kuriuo, kaip išsireiškė 22-jų lietuvio brolis, pasitiki visa šeima. Tad apie kokią dar savižudybės versiją galima kalbėti?
Išskirtinis įvykio liudininkės pasakojimas: Kraupių įvykių kelte „Tallink“ liudininkė: mačiau, kaip keturiese jį nustūmė nuo denio
Naujausios įvykio kelte aplinkybės: Naujausios detalės apie kelte galimai nužudytą lietuvį: įtariamąjį išdavė jo paties komentaras
Bet, pasirodo, tokių nelaimingų įvykių „Tallink“ keltuose yra pasitaikę ir anksčiau. Ir vėl – dingsta lietuviai, jų nesėkmingai ieškoma bei paskelbiama, kad įvyko nelaimė... Tik ar tikrai visada nutinka nelaimė..?
Krito iš 19 m aukščio
Viena pirmųjų skaudžių nelaimių įvyko prieš 12 metų, 2006-ųjų rugpjūtį. Baltijos jūroje Latvijos gelbėtojai bergždžiai ieškojo lietuvio, kuris iškrito iš kelto, plaukusio maršrutu Ryga – Stokholmas. Estijos keltų bendrovė „Tallink“ paskelbė, kad Lietuvos pilietis pats iškrito už borto.
Paaiškėjo, kad į jūrą įkrito 26 metų lietuvis, kartu su bendrakeleiviu plaukęs į Švediją. Paieškos nutrauktos po kelių valandų beveik nebelikus vilties rasti dingusįjį gyvą. Nors jūros vandens temperatūra siekė 16 laipsnių šilumos, tokiomis sąlygomis žmogus vandens paviršiuje gali išsilaikyti apie 12 valandų.
Neatmetama galimybė, kad lietuvis žuvo iš karto, vos tik atsitrenkęs į bangas, nes jis nukrito iš kelto laivagalio – 19 metrų aukštyje esančio 8-ojo denio.
Estijos keltų bendrovės „Tallink“ Latvijos biuro vadovas Hilardas Tauras suskubo paskelbti, kad Lietuvos pilietis pats persisvėrė per kelto bortą ir įkrito į jūrą. Jis rėmėsi įvykio liudytojų pasakojimais, mat nelaimę matė nemažai denyje buvusių keleivių.
Padaugėjo nelaimių
Prieš 3,5 metų, 2014-ųjų birželį, Latvijoje žuvo dar vienas iš kelto iškritęs lietuvis. Pranešta, kad 41 metų Lietuvos pilietis plaukė keltu „Romantika“ maršrutu Ryga–Stokholmas. Nelaimė įvyko netoli Rygos uosto.
Gavus pranešimą pradėta gelbėjimo operacija, į nelaimės vietą išsiųstas laivas ir gelbėjimo valtys. Vėliau, nepavykus rasti skenduolio, į pagalbą pasitelktas sraigtasparnis. Bet vyro kūnas taip ir neaptiktas.
Prabėgo vos metai po pastarosios nelaimės ir 2015-siais gegužę tragedija vėl pasikartojo. Latvijos kariškiai pranešė, kad vienas žmogus iškrito į Baltijos jūrą iš kelto „Isabellе“, kursuojančio tarp Rygos ir Stokholmo, o jo paieškos buvo nesėkmingos.
Į jūrą iškritęs žmogus nebuvo rastas, o po kelių valandų paieškos buvo sustabdytos. Vėliau nustatyta, kad iškritęs keleivis – lietuvis.
Paskutinė, neskaičiuojant praėjusio savaitgalio įvykio, nelaimė „Tallink“ kelte užregistruota 2017-ųjų spalį. Tiesa, šįkart jūros bangos pasiglemžė ne lietuvių tautybės žmogų.
Vienam vyrui iškritus iš kelto, plaukusio iš Talino į Stokholmą, Suomijos pakrančių apsauga po kelių valandų galiausiai nutraukė rezultatų nedavusias paieškas. Į paiešką įsitraukė keli keleiviniai laivai, gelbėjimo tarnybų sraigtasparniai, bet tas rezultatų nedavė.
Kaltina alkoholį
Perskaičius lietuvių po straipsniais paliekamus komentarus, galima susidaryti įspūdį, kad „Tallink“ keltuose vyksta tikros išgertuvės. Būtent alkoholį, keliaujantys keltais, įvardija kaip pagrindinę nelaimių priežastį.
Nors tautiečiai negaili priekaištų nuolat esą alkoholio padauginantiems lietuviams, bet kiti tikina, kad geria didžioji dalis keleivių. Vėliau esą dažnai kyla konfliktų. Jei esate plaukę „Tallink“ keltais, parašykite šio straipsnio autoriui ([email protected]) ir papasakokite savo įspūdžius arba palikite kontaktinius duomenis ir su jumis bus susisiekta.
