Tačiau darosi aišku, kad tai galimai yra susiję su dvigubu lytinių chromosomų skaičiumi. Naujas tyrimas parodė, kad dviejų tokių pat chromosomų turėjimas galimai yra susijęs su ilgesne gyvenimo trukme. Žmonių lytinių chromosomų pora gali būti arba XX (moterims), arba XY (vyrams).
Kai kurie paukščiai, žuvys, ropliai ir vabzdžiai turi kitokias lytį nulemiančias sistemas, kurias sudaro Z ir W chromosomos. Patinėliai turi ZZ chromosomas, o patelės – ZW chromosomų porą. Įdomu tai, kad ta pati teorija tinka net ir šioje „atvirkštinėje“ sistemoje: patinai, kurie turi dvi tokias pačias chromosomas, paprastai gyvena ilgiau už pateles.
Kaip teigiama žurnale „Biology Letters“, Naujojo Pietų Velso universiteto tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar ši taisyklė tinka ir daugiau gyvūnų rūšių. Jie analizavo gyvenimo trukmės skirtumus tarp 229-ių rūšių (iš 99 šeimų, 38 būrių ir 8 klasių) patelių ir patinų, ir žymėjosi, ar ilgiau gyvena homogametines chromosomas (XX ir ZZ) ar heterogametines chromosomas (XY ir ZW) turinti lytis.
Kaip ir buvo tikėtasi, daugumos tirtų rūšių gyvūnų, turinčių dvi vienodas chromosomas, gyvenimo trukmė buvo ilgesnė.
Pagrindinė tyrimo autorė Zoe Xirocostas, doktorantūros studentė Naujojo Pietų Velso universitete sakė: „Mes tyrėme ne tik primatų, bet ir kitų žinduolių bei paukščių, taip pat roplių, žuvų, varliagyvių, voragyvių, tarakonų, žiogų, vabalų, drugių ir kandžių gyvenimo trukmę. Mes pastebėjome, kad įvairių rūšių heterogametinės lyties atstovai miršta anksčiau nei homogametinė lytis, o jų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 17,6 proc. trumpesnė.“
„Rūšių, kurių patinai turi dvi skirtingas lytines chromosomas (XY), patelių gyvenimo trukmė yra beveik 21 proc. ilgesnė. Tačiau paukščiai, drugiai ir kandžiai, kurių patelės turi skirtingas chromosomas (ZW), patinėlių gyvenimo trukmė yra tik 7 proc. ilgesnė“, – teigė mokslininkė.
Ši idėja yra vadinama „Neapsaugotos X hipoteze“ (angl. Unguarded X hypothesis). Nors ši hipotezė sklando jau kurį laiką, tai pirmasis kartas, kai ji buvo moksliškai išbandyta su tiek daug skirtingų gyvūnų rūšių.
Šioje hipotezėje teigiama, kad individai su heterogametinėmis lyties chromosomomis, pavyzdžiui, XY, nėra apsaugoti nuo X chromosomoje esančių pavojingų genų. Iš kitos pusės, homogametines lyties chromosomas turintys individai turi antrąją chromosomos kopiją, kuri gali pasitarnauti kaip atsarginė kitos chromosomos versija. Kitas galimas šios tendencijos paaiškinimas gali būti Y chromosomos nykimas arba talomerų dinamika.
Tačiau yra rūšių, kurios „nesilaiko“ šios taisyklės. Taigi, nors ir atrodo, kad lyties chromosomos gali nulemti kai kurių rūšių ilgaamžiškumą, kiti veiksniai taip pat gali turėti įtakos.
