„Pagrindiniai klausimai – tai komunalinių kainų tendencijos: netolimos praeities, kokios dabar nustatytos, ir kokios numatomos. Jeigu su elektra ir dujomis maždaug aiškios tendencijas, tai su šiluma turime tokių specialių klausimų. Fokusuosimės į šilumą, nes atsiranda (kainų – BNS) didėjimo tendencija. Daugumoje miestų ir miestelių numatomas šilumos kainos didėjimas“, – BNS sakė V. Poderys.
Į komisijos posėdį kviečiami Kainų komisijos, Energetikos ministerijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai.
Labiausiai per metus – sausį, palyginti su 2017-ųjų sausiu, brango Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) tiekiama šiluma – 16,6 proc., „Kauno energijos“ – 9 proc.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija teigia, kad „Kauno energija“ nepagrįstai didina šildymo kainas, todėl kauniečiai už šildymą sausį mokės net 20 proc., arba beveik 2 mln. eurų brangiau nei Vilniaus gyventojai.
Šilumos brangimas Vilniuje susijęs su tuo, kad 2016 metų gruodį sostinėje šilumos kaina buvo sumažinta daugiau nei ketvirtadaliu, Kainų komisijai nustačius, kad buvusi miesto šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio.
