Naujos atominės elektrinės (AE) statybai per patariamąjį referendumą nepritarė daugiau kaip 62 proc. balsavusių lietuvių. Po referendumo iškilo klausimas, kaip elgsis tik ką išrinkta valdžia – paklus tautos valiai ar „nurašys“ lietuvių apsisprendimą kaip „patariamąjį“, bet neprivalomai vykdomą.
Lietuvių apsisprendimas dėl AE statybos sulaukė atgarsio ir Europos Parlamente (EP). Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė teigė, kad daugiausia dėmesio sulaukta iš latvių ir estų pusės. „Išgirdę apie referendumo rezultatus jie labai susirūpino . Domėjosi, kaip čia dabar bus? Jie nori, kad būtų pastatyta atominė elektrinė. Juolab, kad čia regioninis projektas. Prieš keletą dienų buvo atvykęs žurnalistai iš Latvijos, jie klausinėjo, kaip dabar viskas išsispręs“, – pasakojo R. Morkūnaitė.
Anot jos, tam tikras jautrumas ir stipresnė reakcija pasireiškė tik iš kaimynų pusės: „Bet Lietuvos politikai patariamąjį referendumą galės traktuoti labai įvairiai. Vieniems bus svarbi tautos nuomonė, kitiems – nelabai. Tačiau reikia daugiau su žmonėmis bendrauti, aiškinti jiems ir logiškai argumentuoti. Toks referendumo rezultatas kilo iš jausminių, emocinių dalykų. Niekas neakcentavo, kad jeigu AE projektas bus įgyvendintas prie sienos su Lietuva, grėsmės liks lygiai tokios pačios.“
R. Morkūnaitė pridūrė, kad situacija su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymu taip pat išlieka sunki. „Vasarą Lietuvoje lankėsi speciali komisija, kuri į viską pažvelgė gana griežtai. Nuolat teikiame pataisas kontrolės komitetui. Vyko daug pokalbių su kolegomis. Su IAE susijusios problemos – lėšų įsisavinimas, terminų nesilaikymas ir užsitęsę tam tikri procesai“, – sakė R. Morkūnaitė.
Anot jos, kilo tam tikrų nesusipratimų dėl Europos Komisijos pozicijos: „Tam tikri asmenys pareiškė, kad ES pažadą padėti uždaryti IAE galima interpretuoti dvejopai. Nors ES įsipareigojo padėti, bet dabar sakoma, kad „gal įsipareigojo, o gal ir ne“. Taip neturėtų būti, todėl reikia tikėtis, kad viską pavyks nukreipti palankia kryptimi.“
