JAV ir Europos Sąjungos (ES) santykiai atšąla. Atsisakydamas atvykti į Ispanijoje vyksiantį transatlantinį viršūnių susitikimą, JAV prezidentas Barackas Obama aiškiai parodė, kad Briuselis nėra jo prioritetų sąraše. Priežasčių reikia ieškoti Europoje.
Paskutinėmis dienomis JAV prezidentas daug keliauja, ypač po Jungtines Valstijas. Pagrindinis klausimas – kaip jis sukurs naujų darbo vietų? O laiko keliauti į užsienį, ypač į Europą, nebelieka. „The Wall Street Journal“ šaiposi, kad europiečiai, taip įsimylėję B. Obamą, turėtų ilgėtis George'o Busho laikų. Šis bent jau stropiai lankydavosi visuose JAV ir ES viršūnių susitikimuose. „Washington Post“ rašo: „Skirtingai nei jo pirmtakai, B. Obama nesudarė artimų ryšių nė su vienu Europos lyderiu“.
Europiečiai nepatenkinti JAV atšalimu. Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero artimam bičiuliui sakė, kad JAV neturėtų užmiršti Europos, kuri yra „ekonominė galia ir svarbus politinis veikėjas“. Visgi B. Obamos sprendimas nedalyvauti JAV ir ES viršūnių susitikime Madride yra suprantamas. Šiuo metu Europoje nėra aštrių problemų, kurių sprendimui būtų būtinas jo dalyvavimas. Taip pat dėl krintančio populiarumo JAV jis turi sutelkti dėmesį į vidaus politiką.
Europa per dažnai pasimeta diplomatiniame protokole. JAV ir ES šalių vadovų susitikimuose svarbiau tapo tai, kas pirmas paspaus ranką B. Obamai ar kas su juo sėdės prie pietų stalo, nei diskusijos aktualiomis problemomis. Šiais diplomatinio protokolo klausimais Briuselio biurokratai diskutuoja savaitėmis. Tokie ginčai nepadeda panaikinti nepalankaus amerikiečių požiūrio į Europos užsienio politiką, t. y. įspūdį, kurį B. Obama susidarė per vizitus Europoje praėjusiais metais. Vienas JAV prezidento patarėjas skundėsi, kad 27 Europos valstybių vadovai šnekučiavosi su prezidentu akis į akį, kalbėdami iš esmės tuos pačius dalykus. Šiuo metu Europoje į madą atėjo valdymas per susitikimus. ES valstybių narių vadovai susitiko dešimt kartų per 18 mėnesių, tačiau daugiausia apsikeitė nereikšmingais pokalbiais ir pasiekė kelis rezultatus.
Politikai Vašingtone sugluminti politinės kastos bandos instinkto anapus Atlanto vandenyno. Tikėtasi, kad situacija pagerės įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tačiau išėjo priešingai. Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ pranešė, kad Mongolijos prezidentas Cachiaginas Elbegdordžas po vizito Briuselyje skundėsi, kad „buvo priimtas tik Europos Tarybos prezidento, Europos Parlamento vadovo ir susitiko tik su Europos Tarybos prezidentu“.
Atrodo, Europa linkusi naudotis etiketu, kad kompensuotų mažėjantį savo vaidmenį pasaulyje. Europos balsas nejaudina nė vieno šiuo metu: nei kylančių galios centrų (pvz., Indijos ir Brazilijos), nei lyderių Vašingtone, Maskvoje ar Pekine. ES gali būti sėkminga ekonominė bendrija, bet iki šiol yra ryškiai padalyta užsienio politikos ir saugumo klausimų. Užsienio politikos srityje kiekviena valstybė narė žiūri savo interesų, ypač santykiuose su JAV.
Šiuo metu pareigūnai ieško kitos tinkamos datos JAV ir ES viršūnių susitikimui, tikėtina rudenį, kai JAV prezidentas atvyks į NATO viršūnių susitikimą Portugalijoje. Visgi svarbesnis klausimas yra, ar europiečiai iš tiesų įsiklausė į „signalą Europai prabusti“, apie kurį ėmė kalbėti dauguma jos stebėtojų. Kaip teigia transatlantinių santykių ekspertė Annette Heuser, šiomis dienomis europiečiai yra patenkinti gavę pakvietimą pusryčių Vašingtone, tačiau svarbiuose priešpiečiuose ar pietuose jau nebedalyvauja.
Pagal „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.
