Amerika - svajonių šalis. Amerikoje viskas įmanoma. Amerika Amerika...Šis žodis tarsi amerikietiškas „Mars“ batonėlis tirpsta dar betariant. Šiandien ji pasiekiama avantiūristams studentams, išvykstantiems padirbėti pagal programą arba tiems keliems laimingiesiems Žaliosios kortos laimėtojams. Retas lietuvis tiesiog šiaip sau rinktųsi kelionę į 50 valstijų šalį. Tai tiesiog gerokai per brangu ir per tolima. Kuo iš tikrųjų ši amerikietiška svajonė yra ypatinga?
Simpsonai - tipinė šeimynėlė
Valstybės pagrindas yra visuomenė, visuomenės pagrindas yra šeima. Kokia yra tipinė amerikiečių visuomenės ląstelė? Geriausiai ją vaizduoja visiems pažįstamas Simpsonų animacinis serialas. Motina - namų šeimininkė, tėvas uždirba pinigus, trys gražūs vaikučiai, nuosavas namas, mašina, gyvenimas ramiame rajone, stiprus požiūris į politiką ir religiją. Žinoma, kiekviena šeima yra individuali, tačiau visi siekia būtent tokios darnos. Valstybė nuo seniausių laikų sudaro sąlygas kurti ateitį - dalina paskolas, kurių dėka beveik visi susikuria jaukų namų lizdelį. Mokyklos yra paskirstytos pagal rajonus ir valstijas. Jei gyveni tarp Maryland'e, bet už 300m yra Virginijos valstybinė mokykla - į ją eiti gali tik Virginijos moksleiviai.
Grįžkime prie šeimos. Amerika yra tokia skirtinga nuo Europos, ypač nuo Rytų Europos, jog skirtumus galima vardinti be sustojimo. Čia lyg visiškai atskiras pasaulis, daugumai net nebūtina žinoti apie kitą kontinentą, jog laimingai nugyventų savo amžių. Kas pasirodo truputį perdėta : žmogaus problemos. Greičiausiai kas antras žmogus lankosi pas psichologą, gilinasi į reikiamas ir sugalvotas problemas ir visą gyvenimą mėgina jas išspręsti. Truputį pailiustruosiu : jeigu Lietuvoje paauglys sumaištavo ir grįžo vėliau nei susitarė su gimdytojais ar net visai negrįžo, tėvai atrėš stiprų pamokslą, neleis į kitą vakarėlį, galbūt nenupirks naujo telefono..o galbūt ir nupirks vis tiek..Amerikoje už tokį pokštą paauglys būtų įrašytas į anoniminių nesutramdomų vaikų būrelį, du kartus per savaitę lankytųsi pas psichiatrą ir visai nebūtų nuostabu jei jam būtų paskirtas medikamentinis gydymas. Kalbėjau su viena medicinos seserimi. Dabar, ypač daugėja hiper aktyvių vaikų. Galbūt tai savotiškas vargas, galbūt savotiškas džiaugsmas, tačiau Amerikoje tokiems vaikams vis dažniau skiriami lengvi raminamieji, kurie slopina vaikų energiją. Mūsų šalyje kiek pasiutusiam vaikui greičiausiai būtų patarta užsirašyti į 5 sporto šakas, kas turbūt būtų tikrai geresnė išeitis...
Mokslo sistema
Europiečiai, o ypatingai mokyklose spaudžiami lietuviai, mėgsta šaipytis iš Šiaurės Amerikos jaunimo dėl prastų geografinių žinių ir apskritai silpnų mokymo programų. Niekas nenustemba, kai amerikiečio paklausus ar jis žino, kas yra Lietuva, šis bando spėti, ar tai kokia nors firma... Tame yra tiesos. Mokymo programos neapima nei bereikšmio, nei reikalingo ,,kalimo". Čia viskas siejama su praktika. Jei Lietuvoje moksleiviai rašo kontrolinį darbą, kuriame smulkiai išvardina kiekvieną žmogaus kaulelio pavadinimą, amerikiečiai mieliau eina į lauką pažiūrėti augalų ar patys kokį nors mėginį stebi per mikroskopą. Lietuvių kalbos pamokose jaunimą moko kirčiavimo, gramatikos, skyrybos...Tai neabejotinai reikalinga. Amerikoje daugiau telkiamasi ir gilinamasi į literatūrą, kūrybą. Apskritai egzaminų sistema taip pat yra visiškai kitokia. Mūsų šalyje nuo brandos egzaminų priklauso visas gyvenimas. Pasitaiko, kai paaugliai egzamino rytą sužino apie tėvų mirtį, padaro avariją bevažiuojant, suserga ar tiesiog nualspta. Kas jų laukia? Prasti rezultatai, prasta specialybė, prasta ateitis, arba prarasti metai. Būtent dėl šios akimirkos svarbumo teikiu pirmenybę amerikiečių stojamųjų egzamino tvarkai. Kuris universitetas priims, priklauso ne vien nuo lemtingų baigiamųjų egzaminų. Tai tik sudėtinė dalis. Į konkursinį balą yra įskaičiuojama beveik visi mokslo metai. Jeigu žmogus įnirtingai sportavo, muzikavo, šoko, vedė paskaitas, dirbo neatlygintinai mokyklos ar visuomenės naudai, jis surenka daugybę papildomų balų. Taigi, visi turi teisę rinktis kraitį savo ateičiai, o tuo tarpu pasitarnauti savo mokyklai ar miestui. Amerikoje pilna savanorių dirbančių muziejuose, parlamente, mokyklose, universitetuose. Tai neabejotinai kelia šalies įvaizdį ir, kaip atlygį, padeda įstoti į norimą universitetą. Geriausi universitetai priima studentus ne kaip skaičius. Jie nepriima 100% matematikos gavėjo ar 99 lietuvių. Prieš pakviesdami studijuoti, universitetai perskaito viską apie pretendentą. Ar jis europietis, ar kinas, ar jis moka šokti , ar dainuoti. Stengiamasi sudaryti didžiulę įvairovę kultūrų, skirtingai paskirstomi ir mokesčiai. Jei šeima labai varginga, o rezultatai puikūs - universitetas finansuos didžiąją dalį mokslų kainos. Ji be abejo yra maždaug 10kartų didesnė nei Lietuvoje...
Maistas
Mėsainiai, bulvytės, pica, ledai - o taip, tai tikrai ne tik filmuose. Greičiausiai tai ir yra tradicinis amerikietiškas maistas. Kitaip tariant, Amerika neturi savo virtuvės. Galu gale, juk ir pati valstybė yra sukurta iš spalvotos puokštės tautų. Miestuose pilna italų, prancūzų, graikų, kinų ar japonų restoranų, tačiau apie tokia, amerikietišką virtuvę niekas nėra girdėjęs. Viena amerikietė man pareiškė, jog McDonald's yra siaubas. Tačiau atėjus laikui vakarienei, mes kepėme ant grilio ne ką kitą, o mėsainiui skirtą mėsą, kurią vėliau įspraudėme tarp bandelių, sūrio bei padažų. Niekad nemaniau, jog McDonald's ir mėsainis nėra tas pats. Kai kuriose, ypač jaunose šeimose moterys stengiasi visada paruošti vakarienę. Pačiai teko pagyventi nuostabioje šeimoje, kurioje vaikams buvo uždrausta valgyti pas kaimynus ar sėdėti ten kiauras valandas. Kompiuteris ir televizorius - normuoti dalykai. Tačiau vaikams užaugus, šie patys renkasi savo racioną ir dažnokai patingi pasigaminti ką nors karšto ar sveiko.
Alkoholio klausimas taip pat įdomus dalykas. Visi žino, jog čia pilnametis tik 21 sulaukęs žmogus. Tai savotiškai žavu! Nesakau, jog būčiau prieš tokį įstatymą Lietuvoje. Ir šis įstatymas tikrai nėra tik popieriuje. Parduotuvėje ne tik patikrinimas ID, tačiau daugumoje dar ir nuskenuojama, ar dokumentas yra tikras. Studentai nesiryžta rizikuoti ir naudoti padirbtus pažymėjimus - už tokius juokelius, metama iš universiteto, o mokyklos laikas užkertamas kelias įstoti į juos.
Amerikietiška šypsena
Užsienietį Lietuvoje galima atskirti iš baltų dantų ir plačios šypsenos. Ne tik filmuose visi vieni kitus vadina brangiąja ar mieluoju. Pačiai buvo įdomu ir smagu, kai metro mane užkliudžiusi moteriškė palietė petį ir maloniai atsiprašė : ,,atleisk mažyte". Parduotuvėje močiutė paprašė, kad pasiekčiau nuo lentynos skardinę . ,, Ačiū, spindulėli" , ji atsakė. Šypsojaus ir nugirdus pokalbį telefonu, kur pagyvenęs vyras, pranešė žmonai, jog jau grįžta - ,,tuoj būsiu namie, širdele". Galvoju, kad Lietuvoje gerokai trūksta nuoširdžių šypsenų ir džiaugsmo gyvenimu. Tačiau pavadinimas ,,amerikietiška šypsena" juk yra ironiškas. Teko suprasti , kodėl. Mačiau, kaip autobuse iš pradžių besišypsanti juodukė vėliau pradėjo rėkti ant visų, mat jei ji juodaodė, dar nereiškia, kad bus mulkinama ir pan. Teko sutikti ir jaunimo, kuris buvo iš pradžių labai draugiškas, o po kelių dienų tiesiog imi svarstyti, ką padarei ne taip, jog su tavimi išvis beveik nesikalba. Dėl šios priežasties, Marijaus Mikutavičiaus žodžiais, aš tikrai myliu Lietuvą. Pirmiausiai mes surandame draugus, o tada niekad jų neapleidžiame, nei gerovėje, nei bėdoje. Manau, amerikiečiai kiek savanaudiški šiuo klausimu.
Sąvoka ,,Amerikietiška svajonė" yra 20a. pirmos pusės terminas, kuomet buvo tikima, jog Amerika yra svajonių šalis, jog visi yra lygūs ir gali pasiekti bet ką. Ši mintis yra nuostabi, joje yra ir tiesos ir skaudaus melo. Tarp 300mln gyventojų yra tiek laimingų, tiek sunkiai besiverčiančių žmonių, nuostabių ir žiaurių dalykų. Kad ir kaip ten, šis atskiras civilizacijos pasaulis palieka neišdildoma įspūdį. Grįžus sunku prisitaikyti ne tik prie laiko skirtumo, bet ir prie kultūrinių pasikeitimų. Kartą pabuvęs šioje šalyje, visiškai pakeiti į ją požiūrį, pradedi pastebėti kiekvieną filmų detalę - tai visiškas to gyvenimo atspindys. Kartą pabuvęs Amerikoje, visą gyvenimą kartosi : kai aš buvau Amerikoje...
Onutė Bieliauskaitė
