Konkrečių atsakymų neturi
Socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė šiuo metu neturi konkrečių atsakymų į šiuos probleminius klausimus. Ji tvirtina, kad apie konkrečius strateginius žingsnius bus galima kalbėti tik specialiai sudarytai darbo grupei pateikus išvadas. Pasak jos, šios išvados turi būti pateiktos šių metų gegužę, o konkretūs teisės aktų projektai Seime turėtų atsidurti vykstant rudens sesijai.
„Jeigu vaikai augtų šeimose ar šeimynose, būtų puiku“, − savo asmeninę nuomonę šiuo klausimu lakoniškai pateikia ministrė. Pasak jos, prisiimti atsakomybę įsivaikinti vaikus turi visi Lietuvos žmonės. Ministrė neabejoja, kad šiuo metu Lietuvos globos namuose vaikų yra per daug ir kad šie vaikai perpildytose įstaigose negauna reikiamos globos.
Reikia radikalaus sprendimo
„Šiuo klausimu reikalingi radikalūs ir greiti sprendimai, – tvirtina laikinoji Žmogaus teisių instituto vadovė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, minėtą globos namų finansavimą iš struktūrinių fondų reikia nutraukti ir šiuos pinigus paskirstyti konkretiems projektams, skirtiems vaikų įvaikinimo galimybių paieškoms.
Pasiūlymas globos institucijoms atitenkančius pinigus perskirstyti vaikus globojančioms šeimoms arba šeimynoms buvo nuskambėjęs jau ne kartą. „Aš nenorėčiau tų sumų konkretizuoti. Bus sudaryta darbo grupė, analizuosime, žiūrėsime, bet, aišku, jeigu kalbame apie šeimas ir šeimynas, reikia peržiūrėti pašalpų, globos įmokų skyrimą“, − konkretumo vengia ministrė.
Be to, į vaikus įsikibusios laikosi ir globos institucijos. „Žmonės panikuoja, nes mano, kad ištuštėjus globos namams jie neteks darbo“, − teigia ekspertė Inga Šablinskienė.
Pasak organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovės, pagal Lietuvos įstatymus, valstybė turi globojamiems vaikams aktyviai ieškoti šeimų, tačiau to nedaro. Pridėjus sudėtingą biurokratinį įsivaikinimo procesą, patenkame į akligatvį. Dėl to kasdien kenčia daug vaikų. „Juk pakankamai geri tėvai yra geriau, nei jokių tėvų“, − teigia I. Šablinskienė.
Apie įsivaikinimo proceso supaprastinimą kalba ir pati ministrė bei jos komandos atstovai. Tvirtinama, kad siekiama maksimalųjį 9 mėnesių įsivaikinimo proceso laikotarpį sumažinti iki 6 mėnesių kiek supaprastinant procesą. Tačiau ar tai riba?
Sumažinti galima
Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai įsitikinę, kad tai toli gražu ne riba. Pasak Remigijaus Šimašiaus, net minėtas 9 mėnesių laikotarpis yra fikcija, nes jis pradedamas skaičiuoti tik nuo tada, kai pateikiamas prašymas. Pridėjus įvairiausius kitus formalius biurokratinius procesus, kurių metu yra nustatomas būsimųjų tėvų tinkamumas įsivaikinti, visas procesas užtrunka iki 2 metų, kuriems prabėgus toli gražu ne kiekviena šeima galiausiai tą vaiką įsivaikina.
Liberalų įsitikinimų, Lietuvos globos namuose esančių vaikų skaičių per artimiausius 4 metus būtų realu sumažinti nuo 4000 iki 1500. Tačiau ministrė A. Pabedinskienė kol kas skaičiais kalbėti nedrįsta. Pasak jos, yra didelis noras ir siekiamybė, tačiau konkrečius skaičius šiuo metu sakyti būtų neetiška.
Pasak liberalų frakcijos atstovo Gintaro Steponavičiaus, neefektyvios vaikų globos klausimas yra įsisenėjusi Lietuvos problema. Pasak jo, Europos Sąjungos lėšos turi būti skirstomos efektyviau toms paslaugoms, kurios yra deinstitucionalizuotos, o biurokratinis procesas privalo būti supaprastintas: „Tas daugiasluoksnis biurokratinis įšalas įsivaikinant turi būti keičiamas iš esmės, o ne kosmetiniais veiksmais.“
„Mes matome daugybės kitų šalių pastarųjų metų proveržius. Šie pavyzdžiai leidžia sakyti, kad ir Lietuva yra ta šalis, kurioje mes galime matyti ne tik efektyviau naudojamas valstybės lėšas, bet ir kokybiškesnę, nuoširdesnę vaikų globą šeimose, globėjų rate“, − teigia G. Steponavičius.