Davidas DiSalvo dar gerai atmena laikus, kuomet jo gimtojo Rochesterio (Niujorkas) gyvenimas buvo tiesiog neatsiejamas nuo „Kodak“ kompanijos veiklos. Anot DiSalvo, jis užaugo šios kompanijos „šeimoje“. Jo senelis buvo ilgametis įmonės darbuotojas, 25 metus kompanijoje pradirbo ir jo tėtis. Bet dabar „Kodak“ situacija pasikeitė iš esmės – pastarieji metai žymi kompanijos verslo griūtį. Internetinio portalo „Forbes.com“ žurnalistas DiSalvo, besiremdamas savo asmenine patirtimi, analizuoja tokio „Kodak“ nuopuolio priežastis.
Anot DiSalvo, kiekvienas Rochesterio gyventojas beveik neišvengiamai buvo susijęs su „Kodak“ kompanija. Toks dėsningumas Rochesterio gyventojams buvo palankus – besidarbuojantieji „Kodak“ kompanijoje galėdavo būti užtikrinti dėl savo ramios ir sočios senatvės.
Visgi dar devintojo dešimtmečio viduryje – praėjus beveik šimtmečiui nuo „Kodak“ įkūrimo – DiSalvo tėtis įspėjo apie kompanijai artėjančius niūrius laikus. Skaitmeninė revoliucija jau buvo ant slenksčio, o „Kodak“ vis dar delsė tinkamai į tai reaguoti. Kompanija blaškėsi ir priiminėjo gana keistus sprendimus. Tad vietoj to, jog susikoncentruotų į skaitmeninių technologijų vystymą, kompanija netikėtai išplėtė savo veiklą į farmacijos sektorių bei baterijų gamybą.
Farmacijos kompanijos „Sterling Drugs“, kurios vertė siekė virš 5 milijardų dolerių, įsigijimas buvo tikra finansinė nesėkmė „Kodak“ įmonei. Vos per šešis metus „Sterling“ pasiekė tokias savo produkcijos apyvartos žemumas, jog „Kodak“ buvo tiesiog priverstas išparduoti visus „Sterling“ padalinius. Panašiai nutiko ir su nepamatuota iniciatyva imtis baterijų gamybos verslo – „Kodak“ neatsilaikė prieš savo konkurentes „Duracell“ ir „Eveready“ bei patyrė milžiniškus finansinius nuostolius.
Tad kol „Kodak“ sprendė farmacijos ir baterijų verslo galvosūkius, skaitmeninė revoliucija jau buvo ganėtinai įsibėgėjusi bei palikusi kompaniją užnugary. Nenuostabu, jog „Kodak“ infrastruktūra pradėjo griūti. Kaip prisimena DiSalvo, kaip tik tuo metu buvo atleistas jo tėvas. Toks likimas ištiko dešimtis tūkstančių „Kodak“ darbuotojų.
Problemos „Kodak“ užgriuvo ir ten, kur kompanijos padėtis atrodė stabili ir patikima. Beveik šimtmetį buvusi viena pelningiausių filmų industrijos kompanijų, „Kodak“ susidūrė su stipria „Fujifilm“ konkurencija. Tad jau greitai „Fujifilm“ aplenkė „Kodak' pagal pardavimus svarbiausiose filmų pramonės rinkose. Nebepatikimas tuo metu atrodė net „Kodak“ bendradarbiavimas su ilgamete partnere „Disney“ korporacija. Tad visai greitai atėjo ta diena, kuomet „Kodak“ buvo priversta uždaryti savo didžiausią padalinį Rochesteryje.
Anot DiSalvo, nemažai žmonių mano, jog „Kodak“ atsilikimas skaitmeninių technologijų srityje buvo tiesiog stulbinantis. Teigiama, jog kompanija į skaitmeninių technologijų panaudojimą dėmesį atkreipė tik dešimtojo dešimtmečio viduryje. Visgi DiSalvo nesutinka su tokiu požiūriu. Jo manymu, „Kodak“ turėjo keletą skaitmeninių inovacijų projektų jau ir anksčiau, bet šie projektai buvo tiesiog pasmerkti žlugti. Taip atsitiko dėl itin trumparegiško ir sustabarėjusio kompanijos požiūrio į fotonuotraukas, kaip vieną iš informacijos šaltinių. „Kodak“ įsivaizdavimu fotonuotraukos jau savaime buvo aukštesnio lygio informacinė laikmena nei bet kokia kita informacija. Tad jos pristatymas itin vienpusiškas „Photo CD“ produktas taip niekada ir nesulaukė klientų dėmesio.
Pasimokiusi iš šios klaidos, „Kodak“ ėmėsi agresyvesnių veiksmų skaitmeninių technologijų industrijoje. Pažymėtina, jog kompanija perviliojo itin daug jaunų žmonių iš kitų, tuo metu perspektyviomis buvusių, skaitmeninių technologijų kompanijų. Naujose „Kodak“ vizijose kompanija buvo įsivaizduojama kaip skaitmeninio spausdinimo lyderė.
Vis dėlto gražiai piešiama „Kodak“ ateitis nevirto realybe. Šiuo atveju problema buvo tai, jog „Kodak“ plėtoti verslą skaitmeninių technologijų srityje nusprendė tiesiog per vėlai. Anot DiSalvo, tuo metu šioje srityje jau nebebuvo likę jokių nišų išnaudoti rinką. Tad nei skaitmeniniai spausdintuvai, nei skaitmeninės video kameros nebebuvo tie produktai, kurių gaminimas būtų galėjęs sugrąžinti „Kodak“ į pirmaujančias pozicijas.
Visa tai dėsningai veda prie „Kodak“ bankroto. Šiuo metu kompanijos vertė siekia vos 78 centus už vieną akciją. Anot DiSalvo, „Kodak“ žlugimas reikštų vienos didingiausių JAV kompanijų eros pabaigą. Kompanijos griūtis taip pat iliustruotų vieną bendrą daugelio JAV įmonių problemą – jų monolitiškumą, nepaslankumą ir nesugebėjimą operatyviai reaguoti į permainas. DiSalvo viliasi, jog liūdna „Kodak“ istorija tokioms kompanijoms bent jau taps naudinga pamoka ateičiai.
