„Premjeras Andrius Kubilius turi tik prezidentės paramą, o mažieji partneriai jau gali jį šantažuoti. Jie žino, kad premjeras neturi jokių išeičių ir tuo naudosis", - portalui „Balsas.lt" sakė politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, de facto jau kurį laiką turime mažumos vyriausybę.
Susipyko su visais
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jurkynas, komentuodamas dabartinę valdančiosios koalicijos būklę teigė net ir nematąs galimybių ją papildyti. „Nesu tikras ar minimi „paksininkai" (partija Tvarka ir teisingumas, - „Balsas.lt") yra išeitis. Galbūt galima kalbėti apie naują daugumą, kai A. Kubiliaus Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai TS-LKD) pritrauktų kitų partnerių, bet jų bus sunku rasti, kadangi visi galimi partneriai buvo aršiai „kalami" ir susipykta su visais su kuo įmanoma", - sakė jis.
Pasak M. Jurkyno, prezidentė neseniai teigė, jog geresnės daugumos nėra, tad greičiausiai nerizikuos pasirodyti nenuosekli. Pats premjeras yra priverstas remtis tais, ką turi ir neturi manevro laisvės. „Aišku, galima kartu su ištikimiausiu Liberalų Sąjūdžiu suformuoti jau visiškos mažumos vyriausybę, bet kas žino ar ji išsilaikys per balsavimą?" – spėliojo politologas.
Priešlaikiniai Seimo rinkimai, anot jo, taip pat menkai tikėtini, nes vargu ar parlamente susidarys tam pasiryžusi kritinė masė.
Pribaigs parlamentinis tyrimas?
Net 71 parlamento nariui pasirašius po iniciatyva ištirti „galimai neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimą sąmoningą trukdymą pareigūnams tirti nusikalstamas veikas", koalicijos tvarumo klausimas vėl iškilo.
Projektą parėmė ne tik opozicija, bet ir kai kurie koalicijai priklausantys Seimo nariai – tarp jų penki Tautos prisikėlimo partijos (TPP) nariai, įskaitant lyderį Arūną Valinską, liberalcentristai Agnė Zuokienė, Žilvinas Šilgalis.
Laikinoji tyrimo komisija turėtų išsiaiškinti, ar teisėtai premjero Andriaus Kubiliaus padėjėjai, vadovaujami Virginijaus Valentinavičiaus, išgavo prokuroro leidimą nuvyko į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) bei susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas paprastai leidžiama tik proceso dalyviams.
Koalicija byrėjo keliais etapais
Svarstymai – ar dar gyva ar jau laidotina valdančioji koalicija – netyla kelias pastarąsias savaites. Po praėjusių Seimo rinkimų suformuota „Permainų koalicija", kurią sudarė TS-LKD, TPP, Liberalų Sąjūdis ir liberalcentristai, byrėjo keliais etapais. Pirmiausia skilo TPP, iš kurios pasitraukę ir vėliau Krikščionių partijos frakcija pasivadinę parlamentarai nesutarė dėl dalyvavimo koalicijoje. Vėliau iš dominuojančios koalicijoje TS-LKD frakcijos į Krikščionis perėjo Vidmantas Žiemelis. Šiuo metu oficialiai koalicija turi 70 parlamentarų balsus iš 141, tačiau vis dažniau pralaimi svarbius balsavimus, nes net formaliai jai priklausantys Seimo nariai ne visada palaiko vyriausybės iniciatyvas.
Seime žlugo mėginimai išrinkti vicepirmininku liberalcentristą Joną Liesį, nepavyko bandymas išspręsti užsienietiškų pavardžių rašymo originalo kalba (lotyniškais rašmenimis). Taip pat, TPP nebalsavus „prieš" praėjo siūlymas skųsti Konstituciniam Teismui skandalą ir sumaištį sukėlusį mėginimą privalomai surinkti Privalomojo sveikatos draudimo mokestį iš emigrantų ir bedarbių. Koalicijos narių parama specialiam parlamentiniam premjero patarėjų veiksmų tyrimui gali būti paskutinis lašas. TPP yra viešai pareiškusi nesitraukianti iš koalicijos, tačiau negalėsianti remti jos sprendimų, jei iš kultūros ministro posto nebus atleistas jos deleguotas, o dabar atšaukiamas Remigijus Vilkaitis. Prezidentė ir jos spaudžiamas premjeras pradžioje atmetė TPP lyderio Arūno Valinsko kandidatūrą. Dabar jis delsia pateikti šalies vadovei Daliai Grybauskaitei kitą šios partijos kandidatą – Deividą Staponkų. Dar vienu išbandymu koalicijai taps interpeliacija, kurią liberalų lyderiui ir susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui parengė opozicija.
