„Akivaizdu, kad konservatoriai nenori su mumis kalbėtis šiuo klausimu. Ir jie turi teisę nesikalbėti. Eurokomisaro klausimas nėra aptartas koalicijos sutartyje, todėl konservatoriai turi teisę spręsti nesikalbėdami su mumis. Bet mes turime teisę spręsti taip, kaip mes norėsime. Mano manymu, buvo galima tartis, ieškoti variantų, primygtinai tai siūlėme“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
Jis tikina, kad kol kas atsakyti, ar liberalai palaikys vieną ar kitą kandidatūrą, yra anksti.
„Aš tikrai negaliu sakyti, kad mes tikrai bet kuriuo atveju balsuosime už arba balsuosime prieš. Matysime žmogų arba žmones, nes gali būti siūlomi du kandidatai, ir tada spręsime. Aš tik noriu aiškiai pasakyti – mes neturime jokių įsipareigojimų koalicijos partneriams – nei pagal koalicinę sutartį, nei, tuo labiau, pagal esamą politinį veikimą“, – pabrėžė politikas.
Visgi E. Gentvilas įspėja, kad premjerės delsimas pateikti atstovo į EK kandidatūrą gali baigtis tuo, jog Lietuvai teks tenkintis tokiu eurokomisaro portfeliu, kuris liks.
„Viskas gali nusikelti ir konservatoriai sakydami, kad niekur nevėluojame, tikrai gali visiškai likti paskutiniai. Jeigu iki tol buvo galima surasti žmogų, kuris rinktųsi portfelį, tai dabar gali atsitikti taip, kad liks tik portfelis, pagal kurį reiks surasti žmogų“, – akcentavo E. Gentvilas.
„Reikėjo Vyriausybei praėjusią savaitę pateikti kandidatą ir būtume galėję šį antradienį Seime apsvarstyti. Dabar kažkada vienai dienai teks rinktis specialiai dėl eurokomisaro klausimo“, – taip pat atkreipė dėmesį politikas.
Mitalas neatmeta galimybės šaukti koalicinės tarybos posėdį
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas taip pat pabrėžia, kad šis konservatorių delsimas pateikti kandidatą yra nedovanotinas.
„Akivaizdu, kad Lietuva turės rasti sprendimą ir tas sprendimo vilkinimas yra nedovanotinas – tarptautinė žiniasklaida atkreipia dėmesį į tai. Tai, man atrodo, kad bet kokiu atveju logiška būtų sprendimo nemarinuoti, neslėpti ir jį priimti dar iki rudens sesijos pradžios, kur jau visiškai rinkiminiai klausimai bus užvaldę darbotvarkę“, – Eltai sakė V. Mitalas.
Todėl „laisvietis“ neatmeta galimybės pats inicijuoti koalicinės tarybos posėdį.
„Akivaizdu, kad patiems reikės planuoti ir kažkaip šitą procesą bandyti išnaviguoti su konkrečiais siūlymais“, – pabrėžė V. Mitalas.
„Kadangi dialogo nėra, jį reikės sukurti, jį reikės inicijuoti“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, jeigu I. Šimonytė pavardę prezidentui teiks nepasitarus su koalicijos partneriais, tuomet ir balsavimas Seime dėl kandidatūros gali baigtis visaip.
„Jeigu ta kandidatūra nebus suderinta, jeigu ji kels aistrų, tada ir Seimo rezultatas gausis va bank“, – sakė V. Mitalas.
ELTA primena, kad I. Šimonytė nurodė, jog EK pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi gauti šalių nominuojamus atstovus iki rugpjūčio 19 d. Todėl, teigė ji, teikiamos pavardės į eurokomisarus klausimas turėtų būti išspręstas per šį laiką.
Jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.
Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.
Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
