Ketvirtadienį nauja Lietuvą valdysianti koalicija derėjosi dėl būsimosios Vyriausybės programos. Sunkiausiai sekasi sutarti dėl šeimos politikos, negimusios gyvybės apsaugos, kariuomenės rezervo formavimo, kovos su girtavimu.
Po partnerių pasitarimo koalicijos kandidatas į premjerus, konservatorių lyderis Andrius Kubilius žurnalistams sakė, jog kol kas tik buvo pasikeista siūlymais. „Kalbant Seimo terminais, tai buvo pateikimo stadija“, - sakė A. Kubilius.
Jis pripažino esant prieštaravimų. „Žinodami partijų skirtingas nuostatas, turėsime apsispręsti dėl profesinės kariuomenės ir vadinamojo rezervo santykių. Dar gali būti diskusijų dėl paramos šeimai politikos ir apimties, nors visos partijos vertina šeimą kaip didelė vertybę, bet paramos šeimai kai kurie niuansai gali skirtis“, - sakė A. Kubilius.
Liberalcentristas Vytautas Bogušis sako jokiu būdu nepritarsiantis abortų draudimui, kurį mėginta įtvirtinti jau ir šios kadencijos Seime.
Koaliciją jau yra suformavę ir postus Vyriausybėje bei Seime išsidaliję konservatoriai, liberalcentristai, liberalai ir Tautos prisikėlimo partija.
Ketinama taupyti ir gerinti administravimą
Jau anksčiau pranešta, kad naujosios Vyriausybės formuotojai žada taupyti. A. Kubiliaus teigimu, pirmiausia 10 proc. būtų mažinamos valdymo išlaidos ir valstybinio sektoriaus tarnautojų darbo užmokesčio fondas, naikinami neužimti valdininkų etatai. Kitais metais, atlikus auditą, bus siekiama sumažinti valdymo aparatą. Taip pat žadama mažiau lėšų skirti valstybės investicijų programai. Išmokos vaikams taip pat turėtų būti peržiūrėtos, tačiau esą tik siekiant, jog pasiektų tuos, kam jų tikrai reikia.
Taip pat ketinama suvienodinti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, sulyginant juos ties 19 arba 20 proc. riba. Tiesa, į šiuos projektus skeptiškai žiūri liberalcentristai, manantys, kad tai taptų papildoma našta verslui, tačiau konservatoriai apeliuoja į solidarumą ir aiškina, jog kitos išeities nėra.
Valdymo srityje numatoma suskaidyti Ūkio ministeriją, įkuriant dar ir energetikai skirtą portfelį. Socialinių reikalų ir darbo ministerija turėtų būti pertvarkoma į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją. Bus pertvarkoma ir pati ministerijų struktūra. Numatoma iki keturių ar penkių sumažinti apskričių skaičių.
Pasak A. Kubiliaus, numatoma į „Sodros“ sistemą įtraukti ir tuos, kurie ligi šiol joje nedalyvavo, t. y. žemdirbius, „patentininkus“, žurnalistus. „Todėl po 10–15 metų tai gali virsti katastrofa. Kalbame ne apie tūkstantį žmonių, o apie šimtus tūkstančių žmonių“, - aiškino A. Kubilius.
Taip pat numatoma mažinti apskričių skaičių, tačiau visai naikinti jų neketinama. Tai konservatoriai buvo žadėję prieš ateidami į valdžią 1996 metais, tačiau vėliau persigalvojo. Šalia mažesnio apskričių skaičiaus ketinama įvesti į jų valdymą demokratinių elementų - formuoti vadinamąsias regionų tarybas. Tiesa, šiuo klausimu koalicijos partnerių pozicijos irgi ganėtinai skiriasi.
Šeimos politika, negimusios gyvybės apsauga, griežta kova su alkoholizmu, mobilizacinio kariuomenės rezervo kūrimas - tai sritys, dėl kurių centro dešinės koalicijos partneriams bus sunkiausia sutarti.
...........................................
Pagal Vyriausybės įstatymą naujasis premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Valdančiąją koaliciją formuoja TS-LKD, Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir Centro sąjunga (LiCS). TS-LKD skirs finansų, ūkio, užsienio reikalų, krašto apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrus. Taip pat ir naujai steigiamos Energetikos ministerijos vadovą.
Tautos prisikėlimo partijai atiteko ir 2 ministrų postai: aplinkos ir kultūros. Liberalų sąjūdis skirs 3 ministerijų vadovus: susisiekimo, teisingumo ir švietimo. Liberalcentristai turės 2 ministerijas – sveikatos ir vidaus reikalų.
TS-LKD turės 45 vietas Seime, prikėlėjai – 16, Liberalų sąjūdis – 11, o liberalcentristai – 8. Iš viso partneriai turi 80 iš 141 mandato. Be to, prie valdančiųjų frakcijų prisijungė keletas save iškėlusių parlamentarų.
Lietuvos socialdemokratų partija rinkimuose iškovojo 25, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 15, koalicija „Darbo partija + jaunimas“ – 10 mandatų. Keturis mandatus gavo nepriklausomi kandidatai, po tris – Lenkų rinkimų akcija ir Valstiečių liaudininkų partija, vieną – Naujoji sąjunga. Naujas Seimas turėtų susirinkti lapkričio 17 d.
