Kai kurios įmonės randa įkvėpimo šimpanzių pasaulyje. Česterio zoologijos sodas atveria savo gardus vietiniams verslams tam, kad jie galėtų stebėti žvėris ir pritaikyti savo stebėjimus valdybos kabinetuose, rašo BBC.
Olandų biologas, pavirtęs lyderystės ekspertu, Patrickas Van Veenas aiškina, kad verslininkai yra mokomi, jog primityvus elgesys vis dar gyvuoja darbovietėse.
Stebint beždžiones ir žmogbeždžiones zoologijos sode, verslininkai geriau pradeda suprasti savo kolegas, teigia P. Van Veenas.
P. Van Veenas jau sėkmingai veda kursus Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose ir teigia, kad požiūris į vadybą gali skirtis visoje Europoje.
„Yra labai lengva kalbėti apie elgesį Nyderlanduose, bet sunku Belgijoje, – sako jis. – Vokietijoje egzistuoja ryški hierarchija, todėl reikia naudoti specialius žodžius kreipiantis į bosą – visada reikia naudoti atitinkamą kreipinį.
„Tačiau Vokietijoje vyrauja labai atviras požiūris į vadybos pokyčius. Nyderlanduose taip nėra.“
Rimtas mokslas
P. Van Veenas pradėjo savo verslą, nes dirbdamas draudimo įmonėje jautė, kad gavo naudos iš patirties darbe su primatais.
Beždžionių elgesio supratimas padėjo jam tvarkantis su žmonėmis darbe, sako jis. Jį ypač įkvėpė jo viršininkas, kuris jam priminė gorila.
„Jo ūgis siekė apie du metrus, jis buvo milžiniškas ir turėjo mažus akinius, – sako P. Van Veenas. – Įėjus į biurą jis spoksodavo pro tuos akinius. Jis tikrai buvo gorila.“
„Ape Management“ sujungia dvi P. Van Veeno aistras.
„Aš mėgstu tyrinėti primatus ir taip pat mėgstu tyrinėti žmones, – aiškina jis. – Jokia įmonė to nedarė, tad reikėjo įkurti savo.“
Verslui tokia idėja gali pasirodyti nauja, tačiau už jos slypinti teorija yra gerai žinoma.
„Žmonių ir šimpanzių genetinė medžiaga skiriasi tik 1,4 proc., – sako Sonya Hill, Česterio zoologijos sodo tyrėja.
„Mes prižiūrim vienas kitą socialiai, bendraudami su savo draugais ir užsitikrindami, kad darbovietėje susipažintume su kolegomis. Stebėdami savo kolegas, pradedame suprasti, kaip reikia bendrauti vieni su kitais, kaip darbe naudoti komunikaciją, kad sektųsi geriau.“
Verslo aplinkos moterys sutinka su P. Van Veeno teigimu, kad dauguma biurų turi dominuojančių vyrų gaują, kurie ploja vienas kitam per petį, stiebiasi norėdami atrodyti aukštesni ir stipriai trepsi kojomis.
P. Van Veenas teigia, kad žmonės gali pasimokyti iš beždžionių, kai „veikia galia, kai veikia hierarchija – ir kai dominavimas yra neefektyvus”. Mes dažnai darome prielaidas apie vienas kitą, stengiamės suprasti, kodėl kolega elgiasi vienaip, o ne kitaip, teigia jis.
Verslininkai aiškiai mato panašumų tarp šimpanzių ir pažįstamų žmonių.
„Mane tai labai nustebino, – sako Sandra Bruce iš „NatWest“ banko. – Manau vienas dalykas, kurį tikrai įsisavinau tai yra, kaip mes, kai matome skirtingus elgesius, dedame juos į kategorijas vietoj to, kad stebėtume elgesį ir stengtumės jį suprasti.“
„Mes įspraudžiame žmones į mažas nišas, pagal kurias spėjame, kaip jie elgsis“, – sako S. Bruce.
Ji planuoja šia teoriją pritaikyti praktikoje – grįžusi į darbą labiau stebės žmones, o ne iš karto klijuos jiems etiketę.
„Organizacija yra žmonės, jie yra svarbiausia jos dalis, todėl yra tikrai svarbu suprasti žmones, kurie tau dirba.“
Stebint kaip beždžionės prižiūri viena kitą, P. Van Veenas pabrėžia šio palaikančio elgesio svarbą darbe.
„Mes daug laiko praleidžiame plepėdami, gerdami kavą vienas su kitu, – sako jis. – Tai yra tokia priežiūra, kokia užsiima primatai.“
Jis teigia, kad vadybininkai kartais tokią veiklą apleidžia šią veiklą, tačiau tai yra laimingos darbovietės aplinka.
Tokio bendravimo stebėjimas padeda suprasti ir aplinkos politiką. Tad kitą kartą norėdami išsiaiškinti, kas yra jūsų biuro King Kongas, atidžiai stebėkite, kas ką prižiūri.
