Straipsnyje keliamas sankcijų nutraukimo klausimas, kuris iškilo „dar ankstyvame D. Trumpo rinkimų kampanijos etape“. Primenama apie sankcijoms skirtą liūdnai pagarsėjusį susitikimą „Trump Tower“ ir patarėjo nacionaliniais klausimais Michaelo Flynno bendravimą su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.
Vyriausiasis Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro mokslininkas Jeffrey Mankoffas pažymėjo: „Daugiausiai nerimo Rusijos elitui kelia personalinės sankcijos, nukreiptos į žmones iš artimiausio V. Putino rato. Buvo šiokia tokia viltis, kad D. Trumpo administracijai pavyks sudaryti tam tikrą sandorį, kuris leistų atsisakyti kai kurių iš tų sankcijų“.
Tačiau valdant D. Trumpui sankcijos tik griežtėjo, pažymi „Newsweek“. „Tai Kremliui išsklaidė bet kokias viltis susigrąžinti įprastus santykius su JAV, – mano buvęs Nacionalinio saugumo tarybos Rusijos klausimais direktorius Jeffrey Edmondsas. – Tai sustiprino Rusijos elito, o tuo pačiu ir visos rusų tautos tuo, kad JAV valdžioje yra galinga antirusiška grupuotė, o D. Trumpas neturi pakankamai jėgų su ja susitvarkyti“.
D. Trumpas taip pat veikė visiškai priešingai „Rusijos norams“, kuomet gruodį leido tiekti Ukrainai ginkluotę, pažymima leidinyje. „B. Obamos administracijoje buvo baimių dėl to, kad negalima provokuoti rusų, nes suteikus Ukrainai mirtį nešančios ginkluotės, galėtų būti išprovokuotas karas su Rusija. Tokia buvo logika, ir dabar jau aišku, kad ji pasirodė neteisinga“, – pareiškė leidiniui Brookingo instituto ekspertė Alina Poliakova.
Kitas kritiškai svarbus tikslas V. Putinui – NATO aljanso, jungtinės karinės jėgos, kuria D. Trumpas, rodytųsi, rimtai buvo suabejojęs savo rinkiminės kampanijos metu, griūtis. Tačiau, D. Trumpui „teko patvirtinti JAV įsipareigojimų aljansui laikymąsi, o NATO pajėgos „tapo stipresnėmis, negu kada anksčiau“.
Tačiau, anot leidinio, ši situacija leido Putinui įgyti kitokią – baimės – valdžią: „Rusija faktiškai tapo baubu, kurį laiko nematoma viską lemiančia jėga, stovinčia beveik už visko“. Ta jėga „sugrąžino Rusiją į tarptautinę areną“, o taip pat iššaukė nemažai politinio chaoso JAV.
„Kišimo į mūsų rinkimus tikslas – pasėti šiek tiek chaoso, pakirsti pasitikėjimą mūsų rinkimais ir sukurti tam tikrą abejonės aplinką. Ir šiuo atžvilgiu, tikėtina, buvo pasiekta nemaža pergalė“, – pridūrė buvęs JAV pasiuntinys Ukrainoje Stevenas Piferis.
Teigiama, kad „V. Putinas tikėjosi surengti H. Clinton chaosu perpildytą prezidentavimą“ ir „nesitikėjo, kad D. Trumpas gali laimėti“. „Net jeigu būtų nugalėjusi H. Clinton, amerikiečius iš polių išmuštų nerimas dėl rinkimų teisingumo, kurį sukeltų D. Trumpo pareiškimai priešrinkiminės kampanijos metu dėl falsifikuojamų rinkimų“, – rašoma leidinyje „Newsweek“.
Tebesitęsiantis abiejų partijų susiskaldymas dėl Rusijos įtakos tyrimo pasitarnauja įrodymu to, kad, nors V. Putinas, tikėtina, ir neįgyvendino savo pageidavimų sąrašo, tuščiomis rankomis jis neišėjo.
