Irena BUDRIENĖ
Šiaulių universiteto (ŠU) senato pirmininkas Vincas Laurutis ne pirmą kartą kelia idėją sujungus ŠU ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio institutą kurti Šiaurės Lietuvos universitetą. ŠU laikinasis rektorius Donatas Jurgaitis abejoja, ar tai išgelbės universitetą. Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus nuomone, universitetui reikia daugiau šviesių protų.
Galimas bendras universitetas
„Sujungus Šiaulių universitetą ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą Šiaurės Lietuvos regionas atsvertų Vilniaus trauką, šalis vystytųsi tolygiau“, – „Šiaulių kraštui“ sakė ŠU senato pirmininkas, profesorius Vincas Laurutis, ne pirmą kartą keliantis Šiaulių ir Panevėžio aukštųjų mokyklų sujungimo idėją.
Jo žodžiais, probleminiais tampantys Šiaulių ir Panevėžio regionai turėtų nepasiduoti, išlaikyti savo mokslinį potencialą ir vietoje rengti specialistus.
Šiaulių regionas darosi per mažas universitetui, o kartu su Panevėžio regionu visai Šiaurės Lietuvai turėti savo universitetą būtų didelis privalumas šio krašto socialinei, ekonominei ir kultūros plėtrai.
„Jeigu prieš 15 metų Šiauliuose nebūtų sujungtas pedagoginis institutas ir Kauno politechnikos instituto (KPI) filialas ir sukurtas universitetas, dabar padėtis būtų panaši kaip Panevėžyje, kur liko tik 700 studentų“, – sako V. Laurutis.
ŠU senato pirmininkas teigė pažįstąs daug Panevėžio inteligentijos atstovų, kurie tikėjosi Panevėžyje turėti savo universitetą. „Ištiestume jiems ranką, sakydami: taip, galime turėti bendrą universitetą“, – sakė profesorius.
Esą panevėžiečiai turėtų su džiaugsmu sutikti, nes per kitą ES finansinį periodą 2014 – 2020 metais europinė parama bus skiriama regionams plėtoti, ir naujas regioninis universitetas galės pretenduoti į paramą.
Rengtų projektą
Reikės parengti projektą, Panevėžio naudai atsisakant dalies ŠU autonomijos, mano V.Laurutis.
Turės būti suformuota nauja mokslo taryba, išrinktas naujas rektorius, nuspręsta, kokie fakultetai veiks Panevėžyje, kokie – Šiauliuose. Žinoma, šie sprendimai įmanomi tik tokiu atveju, jei jungimosi idėjai bus pritarta.
„Reikėtų važiuoti į Panevėžio regioną ir skaičiuoti, kiek inžinierių, informatikos specialistų, mokytojų ir kitų darbuotojų ten trūksta. Jau dabar ŠU galėtų ypatingą dėmesį skirti Panevėžio regionui“, – siūlė V. Laurutis.
Be universiteto – kaimas kryžkelėje
„Universiteto ar jo padalinio reikia ir Šiaulių, ir Panevėžio regionui. Antraip nukvaksim ir liksime kaimas kryžkelėje“, – „Šiaulių kraštui“ sakė KTU Panevėžio instituto direktorius Žilvinas Bazaras.
Bet pasiūlymas jungtis pašnekovui atrodo nepriimtinas, nes ŠU įvaizdis, jo nuomone, ne toks perspektyvus kaip KTU, kuriam Panevėžio institutas ir toliau norėtų priklausyti.
„Šiauliečiai įsivaizduoja, kad studentai iš Panevėžio važiuos į Šiaulius. Galvą guldau, kad jie greičiau važiuos į Vilnių ir į Kauną.
Universiteto brendas nesusikuria per metus ar per 10 metų. Kauno technologijos universitetas perėmė prieškarines Vytauto Didžiojo universiteto tradicijas.Todėl Panevėžio instituto bendruomenė nori likti su savo pagrindine Alma Mater – KTU“, – neslėpė direktorius.
Esą ir taip aišku, kad Šiaulių ir Klaipėdos universitetams bei KTU Panevėžio institutui gresia susitraukimas, nes regionuose ženkliai mažėja studentų skaičius.
„Susiskaičiuokite, kiek Šiauliuose yra abiturientų ir kiek aukštųjų ir profesinių mokyklų: dvi kolegijos, profesinio rengimo centras ir universitetas. Didelę studentų dalį susirenka Vilnius, Kaunas, o kas lieka?“ – klausė pašnekovas.
Nori pramonininkų palaikymo
Ž. Bazaro nuomone, mažesnis universiteto padalinukas provincijoje gal ir išsilaikys, bet stambus – tikrai ne. Pasiūlytos įvairesnės studijų programos esą irgi nesulaikys studentų regione. KTU Panevėžio institute iš buvusių 1500 studentų likus 700, ketinama esamus du fakultetus sujungti į vieną.
Regioninė politika, pašnekovo teigimu, – tik gražūs centrinės valdžios žodžiai. Mokslo ir studijų įstatymo nustatytus studentų krepšelius susišluoja Vilniaus ir Kauno universitetai, o Panevėžiui ir Šiauliams lieka trupiniai.
„Ką jaunimui gali pasiūlyti Šiaulių ir Panevėžio regionas? Nei darbo, nei atlyginimo“,– įsitikinęs Ž. Bazaras.
Regioniniam universitetui, anot pašnekovo, reikia palaikymo vietos pramonininkų, verslininkų, gamybininkų, kad jie įdarbintų tikslines vietas baigusius studentus.
„Verslininkai įsivaizduoja, kad užsidarius universitetui žmonės sutiks diskriminacinėmis sąlygomis pusvelčiui dirbti jiems. Su tokia politika regionas neišsilaikys“, – sakė Ž. Bazaras.
Jungimosi idėjai pritaria
„Siūlymą jungtis ŠU ir Panevėžio institutui – palaikau“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Kęstutis Kriščiūnas – buvęs KTU rektorius, ŠU garbės daktaras, daug metų dirbęs mokslinį darbą KPI Šiaulių fakultete, todėl gerai pažįstantis Šiaulius. Jo nuomone, jaunimas iš Šiaurės Lietuvos neturi savo regioninio universiteto.
„Žmonės skursta ir dar ilgą laiką skurs, todėl reikalingas universitetas šalia gyvenamosios vietos. Tie, kurie išgali, rinksis Vilnių“, – pabrėžė ŠU garbės daktaras.
Jo nuomone, regionas be universiteto nesivysto. Tai rodo kitų šalių patirtis. Skandinavai kiekvieną savo regioną plėtoja vietinio universiteto dėka.
Pašnekovo teigimu, regionas privalo turėti savo plėtros prioritetus. Suvokus, kuo stiprus Šiaurės Lietuvos regionas, universitetą nukreipti šia kryptimi. Svarbu ir surasti savo nišą valstybėje.
„Nieko neveikimas – tai universiteto žudymas. Jeigu nieko nebus daroma, nunyks ir ŠU, ir vegetuojantis KTU institutas Panevėžyje“, – įsitikinęs K. Kriščiūnas.
Jo žodžiais, pasaulyje vyksta įdomūs dalykai – iš skurstančių valstybių dėl išsilavinimo pinigai vežami į turtingas šalis ir ten paliekami. Stiprūs universitetai kuria savo padalinius periferijoje. Vadovaujantis šiuo principu ŠU, pavyzdžiui, galėtų tapti Berlyno technikos ar Kembridžo universiteto padaliniu.
Stengiasi išlikti
„Šiaulių universitete norinčius studijuoti žmones turime sudominti studijų kokybe, patrauklumu, galimybe baigus rasti darbą. Nemanau, kad jungimasis su Panevėžiu, išgelbėtų ŠU. Tai – ateities dalykas“, – sakė laikinasis ŠU rektorius Donatas Jurgaitis.
Esą dabar ir be jungimosi ŠU daro viską, kad išliktų: kuriamos bendros su užsienio universitetais studijų programos, pasirašomos bendradarbiavimo sutartys, kurios, tikimasi, stiprins regioninį universitetą.
KTU bręsta rimtos permainos
Apie galimybę jungtis Šiaulių universitetui ir KTU Panevėžio institutui KTU rektorius Petras Baršauskas teigė dar nesvarstęs.
Jo nuomone, universitetai Lietuvoje turėtų persitvarkyti, jungtis ir stambėti, bet pirma reikėtų peržiūrėti visą šalies aukštojo mokslo sistemą, ją optimizuoti apsisprendžiant, kuriame regione, kokio universiteto reikia.
Pašnekovas pozityviai vertino ir galimybę regioniniams universitetams gauti papildomą finansavimą.
„Bet iš bendro konteksto ištrauktas vienas ŠU ir Panevėžio instituto jungimo projektas atrodo nerimtai“, – teigė KTU rektorius. Esą įkurtas naujas universitetas pats savaime neužtikrins jaunimo traukos į regioną.
Rektorius neslėpė, kad jo vadovaujamame KTU bręsta rimtos permainos: iš 13 fakultetų liks 8, bus sujungti ir Panevėžio instituto fakultetai.
Reikia daugiau šviesių protų
„Jungimasis įmanomas tik esant abiejų institucijų sutarimui“, – „Šiaulių kraštui“ sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Esą kol kas tai tik siūlymas, kurį reikėtų gerai apsvarstyti.
„Projektų gali būti daug, bet reikia suderinti visuomenės ir akademinių bendruomenių interesus, daug diskutuoti. Net ir racionaliausi pasiūlymai turi būti viešinami ir vertinami visų pusių“, – teigė R. Vaitkus.
Viceministrui įspūdį palikęs Panevėžio mechatronikos centras – pavyzdys, kaip regione gali būti plėtojamos šiuolaikinės mokslo technologijos.
R. Vaitkaus nuomone, ŠU reiktų pergalvoti savo misiją stiprinant regioninio universiteto įvaizdį. Esą kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tai – įmanoma.
„Švedijoje nedideliame, į Šiaurę nutolusiame mieste, kuriant populiariu tapusį Umeo universitetą orientuotasi į regiono poreikį turėti geras medicinos paslaugas“, – sakė viceministras.
Airijoje Limeriko universitetas orientavosi į inovatyvų verslą, mokslo ir technologijų parkus.
„Jeigu Šiaulių universiteto bendruomenė bus pajėgi per kelerius metus parengti naują misiją ir ją įgyvendinti, ŠU laukia labai šviesi ateitis“, – teigė R. Vaitkus.
Jo nuomone, ŠU atsirado siekiant įkurti daugiau studijų programų ir padėti žmonėms įgyti kitas kompetencijas, ne vien pedagoginį išsilavinimą. Reikėtų ir toliau eiti tuo pačiu keliu – orientuotis į regiono poreikius.
Šiaurės Lietuvos kraštas, anot viceministro, yra labai nukraujavęs – emigravusi darbo jėga, žlugusi pramonė ("Nuklonas", Televizorių gamykla). Panevėžyje uždarytas "Ekranas", Tiksliosios mechanikos gamykla.
„Reikėtų atgaivinti vidutinėmis arba aukštomis technologijomis grįstas pramonės šakas“, – sakė R. Vaitkus.
Viceministro teigimu, sumanioji specializacija, bioekonomika – inovatyvios sritys, duodančios naudos, tik reikia į ŠU pritraukti daugiau šviesių protų, kurie sukurtų strategiją ir ją įgyvendintų.
