Penki užsienyje gyvenantys Irano intelektualai – islamo mokslininkas Abdolkarimas Soroushas, žurnalistas Akbaras Ganjis, nuosaikus dvasininkas ir mokslininkas Mohsenas Kadivaras, buvęs kultūros ministras Ataollah Mohajeranis ir islamo mąstytojas bei buvusio Irano premjero Mehdžio Bazargano sūnus Abdolali Bazarganas – paskelbė sąrašą reikalaivimų, kurie, jų manymu, atitinka ir pagrindinius Irane veikiančio opozicijos „Žaliojo judėjimo“ siekius.
Štai keli iš reikalavimų:
1.Prezidento Mahmoudo Ahmadinejado atsistatydinimas surengiant naują balsavimą, kurį prižiūrėtų nepriklausomi organai. Be to, turi būti sukurta ir nepriklausoma rinkimų komisija, kurioje būtų atstovaujami ir opozicijos nariai.
2.Visų politinių kalinių paleidimas ir visų įtarimų kankinimais bei smurtu prieš protestuotojus peržiūrėjimas viešose ir sąžiningose bylose.
3.Žiniasklaidos laisvė ir nevyriausybinių televizijos kanalų išplėtimas bei interneto filtravimo panaikinimas.
4.Laisvės veikti pripažinimas politinėms partijoms, studentų bei moterų judėjimams, darbininkų asociacijoms. Taip pat turi būti suteikta teisė į taikius masinius susirinkimus ir protestus.
5.Universitetų nepriklausomybė ir karinių pajėgų pasitraukimas iš universitetų. Taip pat turi būti panaikinta ir Aukščiausioji kultūrinės revoliucijos taryba.
6.Persekiojimas visų tų, kurie dalyvavo žudynėse ir kankinimuose, ypač pastaraisiais mėnesiais.
7.Teisminės sistemos nepriklausomybė įskaitant tai, kad aukščiausiasis šios sistemos pareigūnas turi būti renkamas. Be to, turi nustoti veikti specialūs dvasininkijos teismai.
8.Kariuomenės pasitraukimas iš politinių, ekonominių ir kultūrinių sferų.
9.Dvasininkijos nepriklausomybė nuo valdžios.
10.Visi aukščiausio rango pareigūnai turi būti atskaitingi, o be to, turi būti ribojamas jų kadencijų skaičius.
Šių penkių mąstytojų išsakyti reikalavimai didžiąja dalimi primena tuos reikalavimus, kuriuos anksčiau yra išsakęs Irano opozicijos lyderis Mir Hosseinas Mousavis. Savo paskutiniajame pareiškime šis politikas ragino iš kalėjimų paleisti visus politinius kalinius ir suteikti teisę opozicijai rengti teisėtus masinius susibūrimus.
Tiesa, jis nereikalavo M. Ahmadinejado atsistatydinimo, o tai privertė kai kuriuos analitikus spelioti, kad M. H. Mousavis nusprendė kiek atsitraukti. Tačiau opozicijos lyderio pareiškimas vis dėlto buvo itin drąsus. „Aš nebijau tapti vienu iš kankinių, kurį vardan savo teisingų reikalavimų pasiūlė žmonės“ - teigė Irano opozicijos lyderis.
