Sakoma, kad „šiais laikais“ rašyti laiškus nebemadinga. Internetas, socialiniai tinklai, mobilieji telefonai – tai technika, kuri nebepalieka vietos laiškams. Tokie teiginiai iš pažiūros atrodo teisingi, tačiau pažvelgus į Kauno Rotušės eglėje paliktus laiškus su prašymais, norais, svajonėmis, sudvejojome, ar gi iš tiesų taip yra? Daugiau kaip 400 žmonių norų, kaip įvairiaspalvių piešinių perskaičiusi laikraščio „Savas“ komanda, atveria visų mūsų nutapytą vaizdą.
Pirmiausia – linkėjimai artimiesiems
Perskaičius laiškus, kurių formatai kuo įvairiausi: nuo saldainių popieriuko iki A4 formatu kruopščiai įpakuotų laiškų, pastebėta, kad žmonės pirmiausia linkę prašyti laimės kitiems. Net 22,30 % visų laiškų autorių linki artimiesiems sveikatos, laimės, meilės, dovanų. Kai kurie laiškai parodo, jog socialinės problemos, tokios kaip: skurdas, alkoholizmas šeimoje – gilios ir pirmiausia paliečiančios pačius mažiausius :“noriu, kad tėtis baigtų gerti“; „mamytei pagaliau pradėtų sektis“; „norėčiau gauti maisto produktų, žaisliukų“.
Linkėjimai visai populiacijai sudaro (9,15%) visų perskaitytų laiškų Dažniausiai norai neadresuojami ir neskirstomi jokiais demografiniais kriterijais: “linksmų švenčių"; „sveikatos, meilės, ramybės visiems“; “su Naujaisiais". Ne taip dažnai, bet pasitaikydavo “altruistiškų“ linkėjimų: „būti geresniam, nes taip suteiksiu laimę kitiems“; “žmogiškumo“.
Prašau žaislų, nes buvau geras/gera
Antroje vietoje dažniausiai prašomų norų sąraše – materialinės dovanos. Didžiąją daugumą prašytojų sudaro vaikai, paaugliai (19,50%). Vaikai, priešingai nei suaugusieji, pirmiausia bando įtikinti Kalėdų senelį, kad buvo geras/gera ir kaip atlygio prašo dovanų. Dažniausiai pasikartojantys norai: lego namas, gitara, lėlė, kompiuteris, lėktuvas, telefonas, daktaro rinkinys, jo-jo, kompiuterio pelė. Pasitaiko, kad vaikai norus išreiškia piešiniais (3,76%).
Suaugę asmenys prašo kur kas brangesnių, didelių dovanų: namų, kelionių, mašinų, pinigų, kuriuos laimėtų loterijoje.
Trokštu mylėti ir būti mylima/mylimas
Kalėdiniai laiškai atskleidžia vienišumo, meilės trūkumo problemą.. Būti mylimiems, susitaikyti su mylimaisiais, grįžti atgal pas artimuosius – trokšta net 19.48% žmonių.. Ypatingai dažnai merginos prašo vaikino, nes nebenori būti vienišos:“ esu jauna, graži, išsilavinusi, dirbanti, mandagi mergina, jau kelis metus ieškanti panašių savybių vaikino“. O štai vaikinai „ima jauti už ragų“ ir viešina savo telefono numerį, kuriuo turėtų paskambinti meilės išsiilgusi mergina.
Ne visi laiškai rimti, kai kurie iš jų – humoristinio pobūdžio: „noriu vyro su minkšta lova“; „noriu lėlytės-mergytės-katytės“, tačiau net ir humoristiniai prašymai parodo troškimą būti ne vienam.
Dažni laiškai, kuriuose daugiausiai moterys prašo vestuvių ir vaikų. Pasitaiko, jog vaikų prašo ne sau, o kitam (geriausiai draugei, sesei). Tuo tarpu vyrai vaikų temos vengia, tačiau apie vestuves taip pat pasvajoja:“ noriu susituokti su mylimiausia mergyte“.
Noriu išlaikyti sesiją be skolų /gerai mokytis/rasti darbą
Darbai, mokslai sudaro didelę dalį gyvenimo, ta puikiai žino mūsų skaitytojai., todėl nenuostabu, jog norai gerai išlaikyti egzaminą, susirasti gerai apmokamą darbą sudaro (7.02%)“ visų laiškų: “noriu gerai mokytis"; „įstoti į universitetą“; „išlaikyti egzaminus be skolų“, „apsiginti bakalauro darbą dešimtukui“.
Pažymių prašymas ir iškėlimas į pirmąją vietą parodo, kad geri pažymiai – svarbus veiksnys jaunimo gyvenime. Visgi, pastebėta, kad gerų pažymių prašytojos – merginos. Vaikinai prašo gero darbo, kartais įvardindamos to priežastys: “noriu gero darbo, kad galėčiau išpildyti merginos norus". Iš perskaitytų laiškų galima samprotauti, kad merginos linkę pirmiausia vertinti mokslus, vaikinai – realų atlygį.
Įvairūs norai
Į populiariausių norų penketuką nepatekę prašymai autorių įvardinami, kaip „kiti“. Ją sudaro (18,79â„...) procentai visų pageidavimų.: „žiemos/sniego“; „gražios išvaizdos“ (prašo išskirtinai merginos) , „savirealizacijos“. šiai kategorijai priskirti ir tokie laiškai, kurie neprašo, o pasižada padaryti darbus, kurių per visus metus nepavyko įgyvendinti, klausimai Kalėdų seneliui, eilėraščiai, atsiprašymai.
Dar šis tas apie laiškų autorius
Iš perskaitytų laiškų analizės pastebima, jog didžioji dauguma parašiusių laiškus Kalėdų seneliui – lietuviai, arba kitataučiai, kurie moka lietuvių kalbą. Tuo tarpu rusiškai/angliškai rašantys asmenys sudaro labai nedidelę dalį laiškų. Moterys sudaro didžiąją daugumą rašančių norus ir prašančių Kalėdų senelio stebuklų.
Daugybė laiškų, kurie buvo palikti Kauno centre, įrodo, jog gyventojai linkę tikėti stebuklais, juos išrėkšti popieriaus lape ir patikėti savo paslaptis nežemiškai, bet galingai Kalėdų dvasiai.
Ilona Gnaitytė
