Baimė, susijusi su seksualine funkcija, gali būti įvairi. Taigi, vyras gali bijoti dėl nepilnavertės erekcijos, kad nepatenkins moters, o vėliau ji šaipysis iš jo.
Moteris dažniausiai bijo nepatikti vyrui dėl to, jog nepajus orgazmo, o vyras į tai labai skaudžiai sureaguos ir laikys save nevykėliu. Vyrai mano, jog jei lytinis aktas trunka trumpiau nei 20—40 minučių, tai jis beveik impotentas. Yra toks supratimas - jaunuoliška pseoduimpotencija. Berniukas, dar iki seksualumo išbandymo save taip išgąsdino, kad jo baimė pasireiškia po pirmo karto, kaip nebuvimas natūralių fiziologinių refleksų.
Tai analogiška situacija, kaip ir mergaitės, kurios įteigia sau skausmo baimę, kuomet jau vien nuo prisilietimo joms ima skaudėti. Tai vadinama vaginizmu. Jis atsiranda nuo pirmųjų lytinių santykių. Ji neturi patirties, yra išsivysčiusi tik baimė. Paplitusi baimė tarp abiejų pusių yra baimė likti ja (juo) nepatenkintu. Tačiau moterys apie tai kalba daug atviriau, joms nereikia įrodinėti, kad jos bijo visai ne to, apie ką kalbama.
Seksualumas ir socialumas
Baimė atsirado mūsų civilizacijos pradžioje. Šiandien seksualinė funkcija tapo dar ir socialine. Mūsų kvėpavimui ir virškinimui visuomenė retai bando daryti įtaką. Draudimų ir sąlygų seksualinės funkcijos atlikimui yra kur kas daugiau. Mūsų intymus gyvenimas tiek socializuotas, kad negali būti be baimės. Ta baimė išdėstyta tarp dviejų polių. Iš vienos pusės yra visuomenės palaikomas vyro idealas, kaip seksualinis objektas: savimyla, stiprus lovoje, tuo pačiu mielas bei rūpestingas.
Iš kitos — jeigu jis pasakys, kad per 30 metų, nuo 18, jis teturėjo vieną moterį ir tai jo žmona, į jį bus žiūrima su gailesčiu. Antrasis, buitinis vyro idealas: kuris į kairę ir į dešinę laisto savo spermą. Paprastam vyrui kyla dvi baimės: kad jis nepatenkins socialinio idealo. O moterį patenkinti socialiai priimtuose rėmuose — labai sudėtinga. Nuo šių dviejų reikalavimų sūsidūrimo, atsiranda baimė.
Moteriai irgi tas pats: ji turi būti šalta kaip marmuras, rami, švelni, tačiau tuo pačiu metu aistringa lovoje. Kaip ji gali būti aistringa, jei ji tyli ir švelni? O jeigu ji aistringa, ji neturi laiko parodyti švelnumo iki suartėjimo. Manau, kad seksualinė baimė nesikeičia priklausomai nuo epochos, nors ji ir priklauso nuo visuomenės stereotipų. Tarybiniais laikais buvo baimė, kad į meilės reikalus įsikiš partijos komitetas. Dvigubi standartai — moraliniai apribojimai ir asmeninio beveik ekstremalaus elgesio būtinumas buvo visada. Netgi, jei ir viskas būtų leidžiama, baimės būtų dar daugiau. Kadangi, jei viskas leidžiama, tai viskas ir privaloma. Tai 60-ųjų metų seksualinė revoliucija.
Kompleksai
Tačiau pagrindinis seksualinės baimės formavimosi periodas — vaikystė. Tai socializacijos periodas: vaikų darželis, mokykla, šeima. Apie seksą pasakoja, aiškina, įspėja. Vaikas išauga, atsiranda intymaus pobūdžio norai: platoniškas susižavėjimas, vėliau erotinis ir, vėliau, seksualinis. Ir, kiekvienas iš šių etapų, praeina vienumoje, nežinant, kaip tai vyksta su kitais. Pavyzdžiui, jaunuolis sako: "Man 15metų, o mano penis 13cm ir jau du metai kaip neauga, dėl to bijau prieiti prie mergaičių ir aš dar nieko neturėjau". Jeigu vaikinukas ištisomis paromis matuoja savo penį, aš suprantu, kodėl jis neturėjęs santykių. Bet ar tikrai 15 metų būtina turėti seksualinius santykius? Jo vienatvės priežastis charakteryje, o jis įsitikinęs, kad tai dėl penio ilgio. Turėdamas tokią baimę, jis keliauja į suaugusiųjų gyvenimą.
Ir seksas čia nė prie ko!
Baimės atsiranda dėl pagrindinių lytinio akto duomenų: erekcijos, prasiveržimo, pakartojimo. "Man 20 metų, o antrą kartą galiu tik po 15 minučių, o trečią — tik po pusvalandžio." Vaikine, pagyvenk dar 10 metų ir suprasi, kad tu antrą kartą negalėsi niekada ir tas 15 minučių prisiminsi kaip saldžią kančią. Tačiau, verta pastebėti, kad seksualinės baimės kyla ne dėl sekso, o dėl žmogaus charakterio ir jo patirties. Juk, jeigu jaunuolis yra mylėjęsis 3 kartus, tačiau visos mergaitės buvo girtos, kad net vėmė lovoje, tai 4-ąjį kartą jis pagalvos ar verta tai daryti. Galbūt nuspręs pakeisti kompaniją. Bet jis yra įsitikinęs, kad jis yra šlykštus, jeigu jos taip sureagavo.
Poros santykių psichologija
Poros funkcija: pagrindine baimės atsiradimo priežastimi yra tas faktas, kad seksas — poros funkcija. Aš nesibaiminu, pavyzdžiui, kad nesuvirškinu pieno arba mėsos, todėl, kad tai aktualu tik man. Nevirškina — pastatysiu klizmą. O jei nepavyks lytinis aktas? Tuomet nusivils ir partneris. Ir, jeigu nors viena moteris žinos, kad vyras nepajėgus, tai bus didelis smūgis savimeilei. Taip pat yra rizika, kad sužinos apie tai ir kiti. Svarbu paminėti masturbaciją.
Žmonės turi žinoti, jog praktiškai nėra žmonių, kuriems nebūna orgazmo masturbuojantis, ypač vyrams, o moterys kartais tiesiog to nemoka daryti. Juk masturbacija — tai meilės aktas su pačiu nuostabiausiu žmogumi pasaulyje — savimi. Įspėjimas, profilaktika ir baimės gydymas tai yra poros reikalas. Ir ten yra savi povandeniniai rifai. Pavyzdžiui, vyras bijo savo žmonos, jie seniai neturėjo lytinių santykių, o ji reikalauja. Jis kankinasi abejonėse: "Aš nuo jos atpratau, myliu ją, ji myli mane, tačiau mano draugelis visiškai nenori reaguoti į meilės aktą. Koks aš vyras, jei privalau naudotis jos paslaugomis?
Juk ji ne prostitutė, su kuria pabandžiau, sumokėjau pinigus ir išėjau." Tarp kitko, su prostitute jam gali pavykti, mat ten refleksai reaguoja taip, kaip reikia, o savo žmonai jis jaučia baimę, kuri jį sukausto. Ką daryti? Reguliuoti santykius su žmona ir būtinai jai sakyti ką jauti bei apie ką galvoji. Galimas variantas, kad žmona pasakys: "Ne, nieko nebus, nebent prisigersi tablečių, o tada, kai tu ir tavo penis bus pasiruošę — ateik." Tokiu atveju šeimai atėjo metas skirstytis į skirtingas puses, mat mylintis žmogus niekada šitaip nepasakys, o, greičiau, pagelbės ir padės.
Pasąmonėje jis jautė, kad tokiu atveju ji jo nepalaikys, jo nepasitikėjimas peraugo į baimę. Kitas vyras sako savo žmonai: "Brangioji, mums nieko nepavyksta jau daugiau nei metus. Aš apsilankiau pas gydytoją ir mes kartu aptarėme ką daryti. Štai sąrašas pratimėlių, gulk, pradėsim." Padaryti keli fiziniai pratimai, masažas, tačiau jokių jausmų ir nieko nepavyksta. Yra pratimai — sekso terapija, kurie tinka tam, kad pagerinti erekciją, sukelti orgazmą moteriai, tačiau yra viena būtina sąlyga: tai reikia daryti su meile, derinant techininius dalykus su jausmais. Yra porų, kurios vienas dėl kito daro viską, siekia sielos gelmių, tačiau apie juos nėra ką kalbėti, mat jie jokių problemų bei baimių neturi.
Tačiau, kuomet "pažeistas" vyras iš kitos poros, pakliūna į tokią porą, tai ideali situacija, kad viską galėtų atkurti. Apsilankius pas seksopatologą, reikia dirbti ir su psichologu, kuris vėl sutvarkys sutuoktinių santykius. Juk baimė atsiranda ne tuščioje vietoje. Jei aš vaikystėje bijojau tamsos, tačiau vedęs galiu būti ramus su ramiai kvėpuojančia moterimi šalia, mano baimė išnyks ir jausiuosi ramus, tačiau jei, bent kartą per savaitę, ji mane gąsdins ryksmu, aš tamsos bijosiu dar labiau. Su seksu yra tas pats.
Dar vienas abstraktus pavyzdys: nuo vaikystės berniukas manė, kad jo penis yra mažas, tik 17cm, prie tokios išvados priėjo prisižiūrėjęs pornografinių filmų. Vėliau, vedęs, jis žmonai sakė: "tai smulkus daikčiukas." Nors, tai yra kuo normaliausias dydis ir tai jam patvirtino dar kelios moterys. O moteris nepatiria orgazmo vien dėl to(privesime situaciją prie absurbo), jog ji yra lesbietė. Juk šiais laikais tai taip madinga! Kokio dydžio jai reikia, kad akto metu ją patenkinti? Jokio, mat jai vyro, tiesiog, nereikia.
Čia pateikta labai daug įvairių situacijų. Jos visos, vienaip ar kitaip, yra artimos, mat yra paimtos iš gyvenimo. Jei nenorite turėti problemų tiek lovoje, tiek kitose gyvenimo srityse, svarbiausia, būkite atviri sau ir savo partneriui. Nuolatinės atviros kalbos, buvimas vienam šalia kito ir nuolatinis aistros kurstymas neleis santykiams išblėsti.
