Žinoma, niekas negali paneigti, kad bankininkai turi didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai ir kad būtent jų klaidos sukėlė didžiausią finansinę krizę nuo Didžiosios depresijos laikų.
Kita vertus, klaidinga manyti, kad bankai iš balos išlipo sausi. Jie įvedė griežtesnes skolinimosi taisykles, o „JPMorgan“ JAV vyriausybei turės sumokėti 11 mlrd. JAV dolerių baudą. Be to, šiandien bankai dirba rizikingoje pasaulinėje rinkoje. TVF skaičiavimu, pakėlus palūkanų normas 1 proc., banko akcininkai gali sulaukti 2,3 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
Iš esmės kiekvienais metais bankininkai Vašingtone susirenka su naujais nuogąstavimais. Pernai pagrindinė problema buvo prasta Europos finansinė padėtis, šiemet – JAV politinis neveiksnumas. Susitarimas dėl biudžeto pasiektas, tačiau valdžios rietenos kartojasi. Be jokios abejonės, vienos didžiausių pasaulio ekonomikų nesklandumai kenkia viso pasaulio finansams.
Pastaraisiais metais bankininkai negalėjo užmigti dėl lėtėjančių išsivysčiusių ekonomikų. Dabar didesnė problema, atrodo, yra lėtėjančios besivystančios rinkos. Nuo 2000 metų Kinija, Indija, Brazilija ir Indonezija kasmet augo 6 proc. tempu. Tie laikai jau praeityje.
Šis neišvengiamas sulėtėjimas turės tiek socialinių, tiek politinių pasekmių. Vykstantys neramumai, siekiant nusversti vyriausybes, persimeta ir į sąlyginai ramias kaimynines šalis. Tai kelia nerimą ir bankininkus. Šiemet TVF sieks atrkeipti dėmesį į streikų pasekmes finansams ir kaip vyriausybėms reikia spręsti neramumus.
Galiausiai, vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl ekonominės nelygybės. Finansiniams sluoksniams tai tampa vis akivaizdžiau, nes tokios neteisybės nebeišeina užglaistyti kaip anksčiau. Bankininkai tam sprendimų neturi, tačiau supranta, kad nelygybė tampa vis didesniu nestabilumo šaltiniu. Su kiekvienais metais susitikimuose apie tai kalbama vis dažniau.
Nesvarbu, ar bankininkai tampa vis socialiai jautresni, ar supranta, kad neramumai visuomenėje kenkia verslui. Kiekvienais metais ši tema tampa ne mažiau aktuali, lyg galimas JAV bankrotas.
