Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių.
Virginija Kochanskytė, aktorė, „Unicef“ geros valios ambasadorė
Man gyvenime visuomet labai sekėsi su pedagogais – tiek pradinėse klasėse, tiek vėliau. Pirmąją mokytoją Ireną Pauliukaitienė prisimenu kaip mamą, visa klasė ją labai mylėjo: norėdavome eiti į mokyklą, mokytoja – visuomet besišypsanti, rūpestinga.
Patys šilčiausi prisiminimai – apie klasės auklėtoją Aldoną Pempienę, kuri kasmet mus veždavosi į muziejus, teatro spektaklius, rudenį ir pavasarį taip pat dalyvaudavome kultūrinėse ekskursijose. Ši mokytoja mus išugdė tikrais Lietuvos, kultūros žmonėmis.
Turėjau ir kitų puikių nepaprasto griežtumo mokytojų, bet šiandien esu jiems dėkinga už daugybę dalykų. Griežtumas moko būti organizuotu žmogumi, kuris neleidžia laiko tuščiai – juk gyvenime kiekviena valanda aukso vertės. Man likimas buvo labai dosnus, bet ir šiandien, kai tenka lankytis šalies mokyklose, sutinku labai daug šaunių, savo darbui atsidavusių mokytojų.
