„Darbštus kaip bitė“, „dirbau kaip bitė“ – šie priežodžiai aiškiai parodo, kad bitės yra sąžiningo darbo pavyzdys, o bičių avilys nuo seno buvo darnaus kolektyvo simbolis.
Galbūt yra dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį ir žmonėms, kad galėtume gražiau bendradarbiauti su savo kolegomis ir vaisingiau dirbti? O gal kažko galima pasimokyti ir asmeniniam gyvenimui?
Žmonių įvairovė
Tam, kad bičių motinėlė padėtų kiaušinėlius, ji per 2-3 dienas turi susiporuoti su 10-15 tranų.
Toks didelis skaičius reikalingas, kad būtų užtikrinta genetinė įvairovė: kiekvienas „tėvas“ įneša savo genetinę informaciją, taigi tame pačiame avilyje esti skirtingų bičių, kurios skirtingai reaguoja į aplinkos sąlygas, atlieka skirtingus darbus ar tuos pačius darbus atlieka kitaip, pavyzdžiui, renka nektarą iš skirtingų rūšių augalų arba, vėdindamos avilį, skirtingu dažniu „mojuoja“ sparneliais.
Kas svarbu? Darbuotojų įvairovė ir skirtingi sugebėjimai taip pat yra kiekvienos organizacijos, didesnio ar mažesnio kolektyvo stiprybė.
Įsivaizduokite laivą, kuriame visi žmonės subėga tik į vieną pusę: išsyk prarandamas stabilumas ir laivas gali nuskęsti. Kiekviename kolektyve atsiranda gausybė pačių įvairiausių užduočių, kurias turi kas nors atlikti, ir puiku, jei yra sugebančių tai padaryti geriausiai.
Jeigu kartais jaučiatės esą tik menkas varžtelis – prisiminkite, kad be varžtelio gali sustoti laikrodis arba neveikti sudėtingas mechanizmas, tad jei nebūtų to varžtelio, negalėtų darniai dirbti ir visa „mašina“.
Nepriimti kvailų sprendimų
Bičių klaida lemia jų žūtį, taigi per ilgus prisitaikymo šimtmečius jos išplėtojo visą sistemą, kaip sužino apie pavojų ir kaip priima sprendimus. Ką daro bitės? Jos išklauso, ką praneša kitos bitės, ištiria situaciją ir pakeičia savo mąstymą, kai atsiranda geresnių alternatyvų.
Jeigu bitės sužino, kad bitės-žvalgės rado nektaro ten, kur jo, rodos, negalėjo būti, jos neatmeta šios minties kaip nerealios, bet skrenda įsitikinti, ar taip yra iš tikrųjų.
Jeigu jos surenka visą nektarą iš gėlyno, tačiau žvalgai praneša, kad jo ten yra – jos nepasako: „ūsų pasiūlymas netinka, nes mes apie tai jau buvom pagalvoję anksčiau“. Bitės pačios nuskrenda pažiūrėti, nes žino, kad jų ankstesnės nuostatos dabar gali būti neveiksmingos: pavyzdžiui, gali pražysti naujų gėlių...
Ką išbandyti? Kai esame stresinėje ar krizinėje situacijoje, mūsų mąstymas tampa ribotas ir matome tik vieną išeitį (arba nematome išeičių išvis), atrodo, kad visa kita neįmanoma. Pabandykite išgirsti, ką sako aplinkiniai.
Tikrai ne visada jie linki bloga ar nesupranta jūsų, kaip atrodo tada, kai esate labai nusiminę. Padarykite taip, kaip bitės: net jei ir esate išbandę kažką, ką jums siūlo, ir tai buvo neveiksminga – pabandykite dar kartą.
Galbūt aplinkybės pasikeitė. Gali būti, kad, nors ir tuščias, bet bandymas kažką padaryti sugrąžins jums jėgų ir išradingumo, ir kitą variantą jau galėsite atrasti patys.
Nebūti „iškeptam“ naujoje aplinkoje
Kai bitininkams prireikia pakeisti genetinę spiečiaus liniją dėl blogos selekcijos (dažnai – dėl jautrumo ligoms), jie įkelia naują bičių motinėlę. Tačiau jeigu prieš tai nebuvo „susipažinimo“ laikotarpio, bitės darbininkės neprašytą atėjūnę tiesiog „iškepa“: jos ją apsupa, suspaudžia ir ima kaitinti tol, kol ji miršta.
Kas veiksminga? Kai atsiduriame naujose situacijose ir susipažįstame su naujais žmonėmis, dažnai jaučiame nerimą (juk nežinome, kas mūsų laukia) ir todėl imame elgtis priešiškai: tampame kandūs, žodžiais puolame aplinkinius. To paties dažniausiai sulaukiame ir iš naujųjų pažįstamų.
Pabandykite iš pradžių „susipažinti“ (tiek tiesiogine prasme, tiek ir turint galvoje nežodinį bendravimą): būkite mandagūs, atsargūs, jeigu atėjote į naują darbo vietą vadovauti – neparodykite pačią pirmą dieną, „kas čia vadovauja“, bet geriau iš pradžių stebėkite ir bandykite perprasti nerašytas kolektyvo taisykles (tas pats tinka ir ne vadovams).
Tegul naujieji pažįstami po truputį prie jūsų pripranta, jūs taip pat perprasite, kas vyksta, ir tada galėsite griebtis spręsti reikalus iš esmės.
Tausoti save
Šiuo ekonominės krizės laikotarpiu daug dirbančiųjų yra įsitempę ir pavargę, bijo atleidimo iš darbo arba sutinka dirbti už simbolinį atlyginimą, kad tik apskritai jį gautų.
Nemažai žmonių dirba sau nemielą darbą arba jaučiasi esą išnaudojami (viršvalandžiai, skurdus atlyginimas, prastos darbo sąlygos), todėl yra nelaimingi ir pavargę.
Bitėms gi svarbu, kad jos galėtų kuo ilgiau dirbti, taigi stengiasi dirbti kuo našiau ir išnaudodamos kuo mažiau energijos.
Jų sparneliai ilgainiui susidėvi, todėl jų skridimo kelias turi būti kuo ekonomiškesnis: tokiu būdu jos renkasi gėles, esančias arčiau avilio, gausiau augančias ir iš kurių lengviau surinkti nektarą.
Ko galite pasimokyti? Apgalvokite, ar viską darote tikrai racionaliai. Galbūt jūsų būdai dirbti labiau tiko praeityje, bet ne dabar? Gal galite pasiekti tų pačių rezultatų, tačiau dirbti mažiau?
Pradėkite nuo elementarių, tačiau dėl to ne mažiau veiksmingų dalykų: susitvarkykite darbo vietą ir išsidėliokite visus jums būsiant reikalingus daiktus, kad nereikėtų ieškoti dirbant. Sudarykite darbo planą dienai, savaitei ir ilgesniam laikotarpiui, kad visada matytumėte savo užimtumą ir nereikėtų karštligiškai pulti dirbti prieš termino pabaigą.
Pagalvokite, gal kažką galima pradėti daryti anksčiau, pavyzdžiui, kompiuteriu paruošti šablonus, į kuriuos teliks įrašyti sužinotus duomenis.
Pailsėti
Bitės visada pailsi, kad galėtų atgauti jėgas, taip pat reguliariai atlieka skirtingus darbus, kad nedirbtų visada tik paties sunkiausio. Bičių bendruomenei svarbus ilgalaikis išgyvenimas ir ilgalaikiai tikslai.
Bitės gyvena pagal principą, kad, jei nebus ilgalaikių tikslų, trumpalaikiai taip pat nereikalingi (jei jos po kurio laiko žus, šiandien rinkto nektaro neprireiks), taigi joms reikia nepervargti ir neišsekti.
Ką daryti jums? Pailsėkite. Galbūt kartais būtina pasilikti po darbo, kad užbaigtumėte vieną ar kitą skubų darbą, tačiau tai tegu netampa įpročiu. Poilsis ir rūpinimasis savimi – ne savanaudiškumas, o jūsų ilgalaikis tikslas: jeigu perdegsite ar išseksite, atsigauti jums reikės kur kas daugiau laiko, nei dabar – pailsėti.
Jeigu dirbate protinį darbą, išbandykite aktyvų poilsį: žygiai į gamtą, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas, plaukiojimas ežere ar baseine...
Jeigu jūsų darbas bukinantis, nueikite į parodą ar perskaitykite sudėtingesnio turinio romaną, užuot sėdėję prie televizoriaus. Susitikite su draugais. Pradėkite mokytis kokios nors kalbos ar jums naujo dalyko (tapymo ant šilko, šokių ar dar ko nors).
Pagaliau po sunkesnio darbo etapo užbaigimo apdovanokite save procedūromis grožio salone arba kelione į Druskininkus, kur pasimėgautumėte maloniu poilsiu jūsų kūnui.
Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
