Nuo praeitų metų liepos negalią turintiems asmenims specialiuosius poreikius nustato nebe vietos poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija, bet Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba.
Pasikeitė ir kriterijai, pagal kuriuos jie nustatomi. Pagal juos daliai asmenų šie poreikiai sumažinti arba jų visai nebeliko. Tarkim, anksčiau slaugą turėjęs neįgalusis dabar turi specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Jis ir nukenčia finansiškai - gauna gerokai mažesnes išmokas prie neįgaliojo pensijos ar jų iš viso nebegauna.
Oficialūs dokumentai ir statistika, kokiais mėgsta vadovautis valdininkai, yra viena. Į kokius kriterijus būtų galima įtalpinti visą gyvenimą save kitiems dalinusių, o dabar patiems pagalbos reikalingų žmonių skausmą ir neviltį?
Pagal kriterijus - ataugo kojos?
Apie tai, kad negalią turintis 83 metų buvęs matematikos mokytojas Petras Gavėnas neteko pusantro šimto litų priemokos prie pensijos, redakcijai apgailestaudami pranešė jo buvę bendraklasiai. Beje, turintys neįgalumą ir netgi prikaustyti prie lovos.
„Ar gali būti taip, kad vos su lazdomis per kambarį paslenkančiam žmogui gali panaikinti tokį pagalbos poreikį? Petras sarkastiškai juokauja, kad medikams turbūt atrodo, jog jam ataugo kojos", - pasakojo neįgalaus žmogaus buvusi bendraklasė.
„Kuo esu prasikaltęs, jei gyvenu kaip didžiausias kalinys? Norėčiau kuo greičiau numirti“, - kalbėdamas su korespondente prisipažino 83 metų Petras Gavėnas.
Moteris pabrėžė, kad vyras tikrai nebūtų niekam skundęsis, jei ji tam nebūtų pasiryžusi. Tiesiog jis niekaip nesuvokia, kaip galėjo nutikti, kad jis staiga pagal kažkokius kriterijus pasidarė beveik sveikas. Todėl, tikėdamiesi, jog pavyks „išrišti" šį Gordijaus mazgą, jam artimi žmonės ir paskambino į redakciją.
„Pagal valdininkų kriterijus dabar esu gyvybingas, linksmai šoku ir dainuoju", - artimiesiems sako P. Gavėnas. Telefonu. Nes paeiti negali.
Iš Biržų važiuoti nenori
Petras Gavėnas maloniai sutinka pasikalbėti su „Šiaurės rytų" korespondente. Rūpindamasis, kad galėtume patekti į laiptinę, pasako durų kodą.
Paskambinus į ketvirtajame aukšte esančio buto duris jis šūkteli, kad eitume į vidų. Ir labai nustemba, kai paaiškėja, kad nenuėmė duris prilaikančios grandinėlės.
Atsiprašinėdamas senolis gal dešimtį minučių slenka iki durų, kol jas pasiekia. Tenka raminti, kad niekur neskubame ir palauksime.
Po kambarius didelę negalią turintis pensininkas juda tik pasiremdamas lazdele ir ramentu.
Vyrą kankina nuolatinis drebulys, kuris leidžia įtarti, jog jį kamuoja ir kitos rimtos ligos.
Tarsi sau šeimininkas kalba, jog 1948 - aisiais, prieš baigdamas vidurinę mokyklą, jis bėgdamas 800 metrų distanciją Lietuvos pirmenybėse buvo užėmęs antrąją vietą.
Ant stalo pamerkta gvazdikų puokštė - prieš kelias savaites gimtadienio proga atnešė kaimynė. Šalia - praeitų metų gruodžio 15 dieną išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kur nurodyta, jog vyro specialiųjų poreikių lygis yra didelis.
„Daktarė man pasakė, kad nebegausiu priedo, kurį gaudavau už pagalbą. Iš pradžių buvo 180 litų, po to - 156", - sako P. Gavėnas.
Vyras turi Šiauliuose gyvenantį sūnų. Sako, jis nuolat tėvą kviečiantis gyventi pas save. Tačiau senolis nenori tapti dar viena našta - jo anūkas, kuriam jau dvidešimt metų, nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi.
Kai vaikai atvažiuoja, tėvą „nutempia" žemyn, nuveža aplankyti artimųjų kapų.
Liepų kapinės yra dar viena priežastis, dėl kurios P. Gavėnas nenori išvažiuoti. Jose jau šešiolika metų ilsisi jo „gyvenimo saulė„ - Biržų ligoninės operacinėje dirbusi žmona Birutė, kurią“ papjovė vėžiukas". Ten guli ir jo tėvai.
Kai nebesinori gyventi
P. Gavėnas neslepia, kad socialiniai darbuotojai norėjo įpiršti „savo žmogų", kuris juo rūpintųsi. Jis atsisakė, nes nežino, kaip vienam žmogui padalinti dvi funkcijas.
„Mane įkelti į vonią reikia vyro. O gryčiai aptvarkyti - moters. Aš pats nebegaliu", - sako senolis.
Reikalui esant jam patalkina buvęs mokinys arba kaimynė. Jiems atsiskaitydavęs už tuos pinigus, kuriuos gaudavo kaip priedą už pagalbą. Dabar jų nebeliko.
„Juk negali žmogus man visą gyvenimą talkinti negaudamas pinigų", - kalba neįgalus žmogus.
Ir baiminasi dėl vieno karto, kai pas jį vakare į namus atskubėjo socialinė darbuotoja ir jam atnešė neįgaliojo pažymėjimą. Tada jis nepaskaitęs už kažką pasirašė. Vyrui iki šiol kirba klausimas, ar jis nepasirašė, jog atsisako priežiūros.
Pensininko buto komunalinius mokesčius sumokėdavo buvusi bendraklasė Otilija Petronytė.
„Kuo esu taip prasikaltęs, kad gyvenu kaip didžiausias kalinys? Pasenusį ar nusibodusį šunį negeri žmonės išveža į mišką ir pririša prie medžio, kad nebepareitų. O man užtrenkė duris - ir viskas. Kaip aš norėčiau, ponia, numirti..." - kalba P. Gavėnas ir jo akyse pasirodo ašaros.
Lankomosios priežiūros atsisakė
Biržų miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Aldona Šaknienė sakė gerai žinanti P. Gavėną.
„Tai labai inteligentiškas, garbus, geranoriškas žmogus, turintis stiprią negalią. Dėl jo mes labai išgyvenome ir stengėmės, vežėme jį atlikti būtinus tyrimus. Pas jį į namus buvo atvykusi Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo teritorinės komisijos pirmininkė Roma Gedminienė. Deja, dabar pasikeitęs ligų sąrašas, ir jam specialiųjų poreikių neskirta. Mes su gydytojais ginčytis negalime", - kalbėjo A. Šaknienė.
Paklausus, kodėl nepasiūlyta P. Gavėnui apskųsti Biržų teritorinio skyriaus sprendimo, A. Šaknienė minėjo, jog tai daryti jam siūlė pati R. Gedminienė.
„Mums aiškino, kad tokiu atveju jį reikėtų vežti į Vilnių, todėl P. Gavėnas atsisakė", - teigė A. Šaknienė.
Pasak A. Šaknienės, pagal ligą P. Gavėnui skirta tik transporto išlaidų lengvata - 32 litai.
Buvusiam mokytojui ne kartą buvo siūlytos lankomosios priežiūros paslaugos, tačiau jis atsisakė. Negalią turintis pensininkas tikina, kad jam padeda buvę bendraklasiai, buvęs mokinys. Tačiau jei ko nors reikia, vyras visuomet paskambinąs į seniūniją.
Po pokalbio su korespondente A. Šaknienė sakė skambinusi P. Gavėnui ir pajutusi, jog jo būklė pablogėjusi.
Ji žadėjo ieškoti P. Gavėno sūnaus telefono ir jam pranešti apie blogėjančią tėvo būklę.
Socialinio darbo organizatorė apgailestavo, kad ir daugiau anksčiau slaugą ar pagalbos poreikius gavusių biržiečių pagal naują tvarką jų nebeturi. Nors mieste, anot pašnekovės, daugėja įvairiomis ligomis sergančių asmenų.
Dalį sprendimų pakeičia
Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas darbingumo ir neįgalumo reikalams Alvydas Vitkauskas sakė, kad nustatant specialiuosius poreikius žiūrima, ar to prašantis asmuo atitinka nustatytus kriterijus.
„Į jus greičiausiai kreipiasi tie, kas anksčiau turėjo slaugą arba priežiūros (pagalbos) poreikius. Gali būti, kad jie neatitinka nustatytų kriterijų. Anksčiau slauga būdavo skiriama paprasčiau, tačiau gali būti, kad ji buvo neteisingai nustatyta", - sakė A. Vitkauskas.
Pašnekovo teigimu, jei žmonės nesutinka su teritorinio skyriaus sprendimu, jį gali apskųsti tarnybos direktoriui. Ir net jei su direktoriaus sprendimu nesutinka, gali kreiptis į Ginčų komisiją. Jis neneigė, kad nustatant specialiųjų poreikių dydį gali pasitaikyti ir klaidų.
Be to, anot pašnekovo, ir pati tarnyba atlieka kontrolę. Atsitiktine tvarka parenka bylas ir jas peržiūri. Per metus peržiūrima apie 4000 bylų.
„Skundų gauname, bet teritorinių skyrių sprendimų nėra daug pakeičiama - apie 10 - 15 procentų", - tvirtino pašnekovas.
Nuo praeitų metų liepos mėnesio iki kovo 4 dienos į Biržų teritorinį skyrių kreipėsi 524 asmenys dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
Iš šio skaičiaus 39 asmenims pirmą kartą nustatyta slauga, pakartotinai - 87.
Priežiūra - pagalba pirmą kartą skirta 51, pakartotinai 159 asmenims.
Penkiems asmenims nustatytas automobilio išlaidų kompensavimas, 92 - specialus poreikis transporto išlaidoms.
Devyniasdešimt besikreipusių asmenų nenustatytas joks specialusis poreikis.
A. Vitkauskas paneigė vyraujančią nuomonę, kad Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba iš teritorinių skyrių reikalauja, jog jie sumažintų slaugos ar specialiųjų poreikių reikalingų asmenų skaičių.
„Kriterijai tikrai nėra griežtesni. Stengiamasi duoti tiems, kuriems priklauso, laikantis įstatymų", - sakė A. Vitkauskas.
Jurgita Vitkauskienė
