Ketvirtadienį sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose duris atvėrė 12-oji Tarptautinė knygų mugė. Iki pat sekmadienio su šūkiu „Už teisę skaityti“ vyksianti mugė lankytojus masina literatūros naujovėmis ir gana didelėmis nuolaidomis. Mugės lankytojai neslėpė, kad ši mugė – bene vienintelė gyventojams palikta galimybė nusipirkti naujų knygų.
Knygų mugę tylos minute, pagerbiant užvakar mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo, kad užtikrinti knygos prieinamumą visiems šalies piliečiams yra gyvybiškai svarbus valstybės uždavinys.
Tačiau mugės lankytojai „Vakaro žinioms“ teigė, kad teisė jei ne skaityti, tai bent įpirkti naujas knygas Lietuvoje šiuo metu palikta tik pasiturintiems asmenims.
Knygas perka būriu
Lituanistė Rita ir bibliotekininkė Žibutė specialiai į Knygų mugę atvažiavo iš Ukmergės. Moterys neslėpė, kad ilgai laukė šio renginio, mat tikėjosi knygų čia nusipirkti pigiau. „Visus metus taupėme, sudarinėjome sąrašus knygų, kurių reikia ne tik mums, bet ir mūsų draugams ar pažįstamiems“, – sakė Rita. Lietuvių kalbos mokytoja neslėpė, kad pirkti knygas knygynuose jai yra per brangu, o ir rasti tikrai vertingą knygą tarp visos knygų gausos yra sudėtinga.
„Iš tiesų vertingos knygos dažniausiai būna užkištos kuo toliau, o prasto turinio vienadienės knygos padedamos matomiausioje vietoje. Jų kaina tiesiog neįkandama“, – Ritai pritarė Žibutė.
Jos teigimu, jei ne Ukmergės rajone veikiantis knygų gerbėjų klubas, jungiantis daugiau kaip 50 žmonių, įpirkti naujas knygas būtų kone neįmanoma. „Tad susidedam visi kartu pinigėlius į bendrą katilą ir tik taip perkamės knygas“, – prisipažino moteris.
Peržengtos proto ribos
„Gerai, kad beveik visą klasikinę literatūrą jau esu nusipirkęs, nes šiandien vargu ar galėčiau sau tai leisti“, – „Vakaro žinioms“ sakė aktorius Algimantas. Pasak jo, knygų kainos turi būti „proto ribose“, bet ne tokios „žiaurios“ kaip dabar. „Knygynai uždeda beveik 50 proc. antkainį knygoms ir taip atima iš skaitytojų galimybę susipažinti su naujais kūriniais. Ir jeigu knyga turi dvejopą naudą, tai skaitytojas iš jos turtėja dvasiniu požiūriu, o leidėjui – piniginė“, – liūdnai juokavo Algimantas.
Klasiką išstumia šlamštas
Mugės lankytoja žurnalistė Loreta piktinosi, kad dauguma leidyklų, siekdamos pelno, leidžia per daug vienadienių niekinių skaitalų, kurie taip užkemša jaunimui smegenis, kad jis nebenori atsigręžti į rimtą literatūrą, į pasaulio klasiką.
Baisėjosi Loreta ir tokių knygų kainomis. „Aš, net ir turėdama galimybę, nepirksiu knygos už 40 litų, ypač jeigu žinau, kad daugiau niekada jos neskaitysiu“, – prisipažino moteris. Loretos teigimu, daug dažniau jį knygų užsukanti pas draugus ar į bibliotekas. Deja, ir jos ne visada gali pasigirti literatūros naujovėmis.
Ieškotis knygų pas pažįstamus ar bibliotekose dažnai tenka ir verslininkei iš Trakų rajono Irenai. Mat jos mėgstamos filosofinės, religinės literatūros kūriniai kainuoja gerokai brangiau už grožinę literatūrą. „Norėčiau leisti sau pirkti viską, ką širdis geidžia. Deja, taip nėra. Tik jei pinigų neskaičiuoji, gali pirkti viską iš eilės, o kai skaičiuoji kiekvieną centą, prieš pirkdamas pasiklausai atsiliepimų, pasitaupai ir tik tada perki“, – dienraščiui sakė Irena.
Laura LAPĖNAITĖ
