Ne kartą užsukus pasidairyti į knygyną ir žvilgtelėjus į knygos kainą, teko nemaloniai nustebti. Žinoma, niekas nesiginčija ir anaiptol nesiruošia kritiškai vertinti tokio pirkinio turinio santykio su kaina, bet, kai šalyje tebesitęsia ekonominis sunkmetis, daugelio knygos mylėtojų lūkesčius turėtų patenkinti šalies bibliotekos. Deja, šios įstaigos taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Neseniai Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros bei tautosakos institutai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir išsakė savo susirūpinimą dėl skurstančių bibliotekų.
Vienam gyventojui knygoms – 66 centai
Lietuvoje vienam gyventojui knygų įsigijimui skiriama 0,66 Lt – tai vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Skandinavijos šalių bibliotekos per metus įsigyja knygų už 30–40 Lt vienam gyventojui. Tokiame kontekste šiek tiek ironiškai nuskamba Tarptautinės bibliotekų asociacijų organizacijos (IFLA) rekomenduojos per metus įsigyti 200–250 vienetų naujų knygų 1 tūkst. gyventojų.
Šalyje prasidėjus sunkmečiui, smarkiai sumažintos lėšos šalies bibliotekų fondų formavimui: 2008 naujų knygų įsigijimui buvo skirta 8,6 mln. Lt, o 2009 m. – vos 2,4 mln. Lt. Sumažintas finansavimas naujų leidinių įsigijimui – dar ne visos skaitytojų ir bibliotekininkų bėdos, nes Vyriausybė padidino pridėtinės vertės mokesčio tarifą knygoms nuo 5 iki 9 proc.
Užsienio literatūra – neįperkama
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja skaitytojų aptarnavimui Laimutė Jankevičienė, komentuodama situaciją, sakė: „Šiuo metu biblioteka yra renovuojama, tad šešių skaityklų lankytojai aptarnaujami vienoje. Bendras skaitytojų skaičius šiuo metu yra sumažėjęs, bet daugiau sulaukiame skaitytojų, kurie ieško būtent mokslinių leidinių. Studentai yra labiausiai orientuoti į aukštųjų mokyklų bibliotekas, bet to, ko nepavyksta rasti aukštųjų mokyklų bibliotekose, ieškoma pas mus. Pastaruoju metu biblioteka gyvena iš privalomojo egzemplioriaus, nes gauname du leidinio egzempliorius: vienas saugomas archyve, kitu laisvai naudojasi skaitytojai. Šiemet finansavimas fondų papildymui yra labai mažas, be to pinigų turi būti skiriama prenumeratoms, duomenų bazių, leidinių užsakymui.“
Pašnekovės teigimu, ypač mažai perkama naujų užsienio leidinių. „Nauja užsienio literatūra yra brangi, tad jos yra didžiausias trūkumas. Dažnai pasigirsta komentarų, kad vieną ar kitą trūkstamą leidinį bet kada galima nupirkti, bet tai nėra tiesa. Knyga – nėra tokia pat prekė, kaip kitos, nes pasibaigus jos tiražui, nupirkti jau neįmanoma.“
Skaitytojai informacijos nori greitai ir kokybiškos
Apie tai, kokių sričių skaitytojų poreikiai nukenčia labiausiai, pašnekovė sakė: „Negalima teigti, kad kažkuriai skaitytojų grupei yra blogiausia – blogai yra visiems, nes naujos knygos skaitytojus pasiekia labai sunkiai. Čia negalioja taisyklė, kad žmonės skaitys senas, bet dar neperskaitytas knygas – skaitytojas nori naujų knygų. Skaitytojai, kurie domisi moksline literatūra, seka naujienas, aktyviai naudojasi duomenų bazėmis, tad bibliotekų fondų komplektavimas smarkiai nukenčia dėl to, kad negalime jų aprūpinti naujausia literatūra.“
L. Jankevičienės teigimu, labai svarbu ir paties bibliotekininko kvalifikacija: „Informacijos srautai yra labai dideli ir ypač svarbu, kad specialistas mokėtų tinkamai pagelbėti lankytojui,o pats lankytojas taip pat galėtų aiškiai nurodyti, kokios būtent informacijos jam reikia. Mokslinėse bibliotekose pastebima įdomi tendencija, kad skaitytojai bibliotekoje užtrunka trumpiau. Vadinasi, žmonės labai greitai turi gauti reikiamą informaciją ir eiti dirbti kitų darbų. Dažnai skaitytojams patariame prieš einant į biblioteką, padirbėti su svetainės teikiamomis interaktyviomis paslaugomis.“
Kalbėdama apie naujoves, pašnekovė patikino, kad šiuo metu taip pat jaučiamas skaitytojų poreikis susipažinti su senąja literatūra, tad specialiai buvo sukurtas tinklalapis, kuriame galima skaityti senus leidinius. Prie šio projekto dirba nemažai institucijų, prisideda archyvai, muziejai. Taip pat vykdomos skaitymo skatinimo programos, kurių vienas iš etapų - seminarai mokytojams ir pedagogams apie tai, kaip sudominti vaikus knyga, juk skaitytoją reikia auginti. Jeigu žmogus nuo vaikystės įpranta skaityti, neabejotina, kad tai darys ir toliau“, – kalbėjo moteris.
Provincijoje trūksta net grožinės literatūros
Liūdna situacija ir mažų miestelių bibliotekose, mat sumažėjus finansavimui, problematiška tampa apmokėti vien patalpų išlaikymo išlaidas, o ką jau kalbėti apie naujų leidinių įsigijimą.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Birutė Railienė, kalbėdama apie viešąsias mažų miestelių bibliotekas, sakė: „Mažesnių miestų ir miestelių bibliotekose lankosi įvairiaus amžiaus žmonės, turintys labai įvairių poreikių. Regionuose viešosios bibliotekos yra kultūros traukos centrai, kurie stengiasi patenkinti visų lankytojų poreikius. Mažieji skaitytojai į jas užsuka ne tik pasiimti knygų, bet ir paruošti pamokų, jaunimas aktyviai naudojasi internetu, kuris labai praverčia ieškant darbo ar mokant už kokias nors paslaugas. Bibliotekos tampa universaliais kultūros ir informacijos centrais“.
Kalbėdama apie finansinę situaciją mažesnių miestų miestelių bibliotekose, pašnekovė sakė: „Už tokią sumą, kuri skiriama vienam gyventojui knygų pirkimui, leidinių įsigyti tikrai nelengva. Daug kas priklauso ir nuo pačios bobliotekos administracijos bei steigėjo išradingumo ir gebėjimo rasti rėmėjų. Situacija labi liūdna, nes knygų, kurių savo skaitytojams bibliotekos nenuperka dabar, po kelių metų bus iš viso neįmanoma surasti. Tokio reiškinio pasekmės pasimatys po keliolikos metų, nes mūsų kultūros pavelde bus daug „skylių“.
Pašnekovės teigimu, labiausiai provincijos bibliotekose trūksta grožinės literatūros: „Reklama yra labai paveiki ir skaitytojai nori pavartyti naujas knygas, deja, dažnai bibliotekos gali pasiūlyti tik senesnių leidimų knygas. Tai labai ryškus atotrūkis tarp bibliotekos turimų galimybių ir žmonių poreikių“, – kalbėjo B. Railienė.
Moters teigimu, kaimyninių šalių bibliotekos, kurios gauna geresnį finansavimą, jau nebesirūpina knygų fondų komplektavimo problemomis kaip Lietuvos bibliotekininkai, o daugiau dėmesio sutelkia darbui su bendruomene, edukacijos projektams ir kitais dalykais, o galvojimas, iš ko bus šildomos bibliotekos patalpos, sekina kūrybines jėgas“, – apie Lietuvos bibliotekininkų rūpesčius kalbėjo moteris.
