.jpg)
Vasara ir atostogos praretino bibliotekos lankytojų gretas, bet žmonės neužmiršo knygų. Tik skaitymo interesai - kitokie. Iki rudens pamirštama mokslinė ir specialioji literatūra. Vasarą knygų lentynose ieškoma meilės romanų, peno dvasiai arba informacijos apie kompiuterius bei svečias šalis.
Įvertina ironiją
Pasak knygyno „Po langu“ skyriaus vedėjos Gitanos Gugevičiūtės, vasarą pasijunta, kad specialistai bei akademinė bendruomenė atostogauja. Dalykinės ir mokslinės knygos labiau pradedamos pirkti rudenį, vėl prasidėjus darbui ir studijoms. Vasaros poilsio metu žmonės dažniau renkasi grožinę literatūrą - ypač romanus: fantastiką, detektyvus ir vadinamąsias knygas „apie gyvenimą“.
G.Gugevičiūtė pastebėjo, kad skaitytojai teigiamai pradėjo vertinti sveikos ironijos dozę, kuria rašytojai „gardina“ dar dažną knygų „apie gyvenimą“ siužetą - bjaurusis ančiukas virsta gražuole gulbe.
Novelės žanras nepopuliarus visais metų laikais. Tarp šią vasarą skaitomiausių šiuolaikinių lietuvių poetų - klaipėdietis Gintaras Grajauskas.
Biblija – bestseleris
„Yra knygų, kurios visais metų laikais vienodai perkamos. Tai leidiniai apie kompiuterius, populiariąją psichologiją, taip pat ezoterinė bei religinė literatūra. Bibliją galėtume pavadinti bestseleriu, nes ją kasdien kas nors nuperka. Žmonės domisi ir kitomis religijomis - islamu, budizmu. Apskritai domėjimasis Rytų kultūra, filosofija bei religija nemažėja. Dvasios peno paieškai nėra nei žiemos, nei vasaros“, - šypsojosi G.Gugevičiūtė. Pasak jos, šie metai ypatingi tuo, kad akivaizdžiai atsiskleidė naujas skaitymo interesas. Jis byloja, kad žmonės daugiau keliauja, mat dažniau perkama su turizmu susijusių knygų bei žemėlapių, taip pat kaip suvenyrai svetur vežami fotoalbumai ar atvirukai apie Lietuvą.
Mažėjo skaitytojų
„Vasarą abonemente skaitytojų sumažėjo tris kartus“, - teigė Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene Laima Pačebutienė. Pasak jos, per atostogas sumažėjo studijoms reikalingų knygų poreikis, daugiau ieškoma grožinės literatūros. Pagal mokytojų pateiktus sąrašus moksleiviai prašo užklasiniam skaitymui skirtos grožinės literatūros, pavyzdžiui, Fiodoro Dostojevskio “Nusikaltimas ir bausmė”, Vinco Mykolaičio-Putino “Altorių šešėly”.
Vaikų literatūros skyriuje tendencija ta pati - vasarą skaitytojų mažiau. Žemesniųjų klasių moksleiviai labai sąžiningai skaito programinę grožinę literatūrą. Tarp mėgstamiausių išlieka knygos apie Harį Poterį. Mylintys knygas vaikai renkasi į bibliotekoje veikiantį “Robinzonų klubą“. Čia jie turi savo “Vasaros skaitymų krepšelį”.
Nori meilės romanų
Tarp vyresnio amžiaus žmonių populiarūs detektyvai ir meilės romanai, ypač Barbaros Kartland “Širdžių dvikova”, “Saldus kerštas”, “Riteris Paryžiuje”, taip pat Noros Roberts knygos “Pavojingos paslaptys”, “Didžiojo nusidėjėlio duktė”, “Šventos nuodėmės”. Yra ir itin skaitytojų pamėgtų mūsų rašytojų. „Edvino Kalėdos knygų, pavyzdžiui, “Nemylimi”, “Pasmerkti”, jau seniai negalima rasti lentynose. Nuo jų populiarumu neatsilieka ir Edmundo Malūko knygos “Duženos”, “Juodieji želmenys”, “Kraujo skonis”. Vis dar smarkiai domimasi Vytauto Petkevičiaus “Durnių laivu“, - pasakojo L.Pačebutienė.
Skaito laikraščius
Vasarą lankytojų maždaug tris kartus sumažėja ir bendrojoje skaitykloje. Šiuo metu per dieną apsilanko iki 40-50 skaitytojų, kitais metų laikais - iki 150 ir daugiau. Vasarą čia daugiausiai skaitomi periodiniai leidiniai. Kai kurie dienraščiai, pavyzdžiui, “Klaipėda”, - populiarūs visais metų laikais. Vasarą pastebimas didesnis susidomėjimas interjero žurnalais “Būsto idėja”, “Namas, kuriame gyvenu”. Jaunimas skaito žurnalus “Laima”, “Cosmopolitan”, “Panelė”. Vyresnieji skaitytojai renkasi „Šeimininkę“ bei periodinius leidinius apie sveikatą, pavyzdžiui, “Medicina visiems”.
Lankosi turistai
Mažiau lankytojų Informacijos ir kraštotyros skyriuje. Per dieną atsakoma į 5-7 užklausas, kitu metų laiku - iki 40. Bet vasarą žmonių užklausos yra sudėtingesnės, reikalaujančios didelio dėmesio ir daug laiko. „Dažniausiai kreipiasi į miestą atvykę svečiai, prašo žemėlapių, informacijos apie įvairias vietoves. Nemažai sulaukiame vokiečių turistų, kurie domisi Mažosios Lietuvos vietovėmis. Kartais bibliotekininkėms tenka skaičiuoti kilometrus nuo vieno iki kito taško ir patarti turistui, kaip greičiau ir lengviau pasiekti pageidaujamą vietą“, - šypsojosi L.Pačebutienė.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
