Kokių minčių Jums kiltų, jei išgirstumėte frazę „deginamos knygos“? Neabejojame, kad tokie žodžiai ne vienam primintų vieną skaudžiausių ir žiauriausių istorijos faktų. Tuomet, 1933-ųjų gegužę, Berlyno Operos aikštėje barbarišką knygų deginimo akciją surengė nacistinė Vokietija.
Šiandien šioje Vokietijos sostinės vietoje stovi įspūdingas paminklai knygai, šalia – inkrustuoti pranašiški rašytojo Heinricho Heinės žodžiai: „Ten, kur deginamos knygos, ten galų gale degins ir žmones“. O ką pasakytumėte sužinoję, kad knygos šiandien masiškai deginamos Tauragėje?
Knygas gelbėjo darbininkai
Tai, ką ketvirtadienį pamatė savivaldybės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ darbuotojai, juos ne tik nustebino, bet ir suglumino. Į bendrovės teritoriją deginti atvežtas kalnas knygų. Pasak bendrovės darbininkų, iki šiol į katilinės pakurą mesti knygų jiems dar nebuvo tekę.
Šeštadienį, kai lankėmės „Tauragės šilumos tinkluose“, atvežtasis knygų kalnas jau buvo užverstas pjuvenomis, kuriomis Tauragės „Beržės“ katilinė įprastai šildo tauragiškių būstus ir vandenį. Paklausti, kiek ir kas knygų į bendrovę atvežė, darbininkai pasakyti negalėjo. Tikino girdėję, kad knygos į katilinę buvo atgabentos iš Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos.
„Daug atvežė, labai daug“, – pasakojo vienas bendrovės darbuotojų.
Vyrai traukė pečiais ir tikino nesuprantantys, kodėl atsikratyti nebereikalingų knygų sumanyta tokiu drastišku būdu. Juk visa Lietuva šiandien šaukte šaukia, kad atliekas reikia rūšiuoti, popierių galima perdirbti. Jie neslėpė, kad tądien bendrovėje dirbęs personalas skubėjo apžiūrėti atgabento krovinio.
Darbuotojus esą nustebino, kad sudeginti atvežta ne tik krūvos senų ir apynaujų vadovėlių, bet ir žymių rašytojų kūrinių. Bendrovės darbuotojai puolė gelbėti knygas – rinkti iš suverstų į krūvas, valyti nuo jų dulkes, kad parsineštų namo.
„Suprantu, kad mokykloms gal nebereikia vadovėlių, bet deginti lietuvių klasikų kūrinius mums ranka nekyla“, – kalbėjo kitas įmonės darbininkas.
Sudegti pasmerkė klasikus
Pjuvenų krūvoje nesunku buvo rasti ne tik deginti į katilinę atgabentų knygų, bet ir įsitikinti, kad jos priklauso keletui Tauragės miesto mokyklų. Pirmuosiuose knygų puslapiuose puikuojasi Žalgirių gimnazijos, „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos, net Vaikų bibliotekos antspaudai.
Į krūvas pamatėme suverstus anglų, vokiečių kalbų, biologijos, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų įvairioms klasėms skirtus vadovėlius.
Ant pjuvenų krūvos „puikavosi“ pasaulinio grando Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelis“, Žiulio Verno raštai. Darbininkai džiaugėsi ir rodė nuo liepsnų išgelbėję Janinos Degutytės eiles, Mykolo Sluckio, Jono Avyžiaus, Šatrijos Raganos, Juozo Grušo, Romualdo Lankausko, Juozo Baltušio, Sauliaus Šaltenio, Prano Mašioto kūrinius, pasakas vaikams. Daugelis išgelbėtųjų knygų jau guli bendrovės darbuotojų namų knygų lentynose. Kitos atrinktosios sukrautos į krūveles ant kūrikų pultinės darbo stalo – išsineš vėliau.
„Kuo gražiausios knygos. Matyt, krizės pas mus dar nėra“, – svarstė katilinės kieme sutiktas jos viršininkas Zigmas Armonas.
Kieno idėja?
Sunku patikėti, kad šiandien, kai naujoji šalies Vyriausybė knygų ir kitų spaudinių leidėjus apkrovė papildomais mokesčiais – nuo šių metų sausio pirmosios panaikino Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, kai mokyklos nebeįperka naujų vadovėlių, o bibliotekos dėl visuotinės taupymo programos įgyvendinimo skundžiasi nebeįstengsiančios įsigyti naujų knygų, tauragiškiai lengva ranka pasaulio ir lietuvių kūrėjų klasiką pasmerkia sudegti.
Kam šovė tokia „šauni“ mintis?
Drąsuolius, leidusius deginti knygas, „Tauragės kurjeriui“ surasti sekėsi sunkiai.
Donatas Simaitis, UAB „Tauragės šilumos tinklai“ generalinis direktorius, šią savaitę atostogauja. Bendrovės technikos direktorius Petras Grevys, šiuo metu pavaduojantis įmonės vadovą, tikino, kad dėl knygų deginimo tarėsi miesto katilinės viršininkas Zigmas Armonas. Tačiau šis taip pat atostogauja ir atsisakė atskleisti, iš kur į katilinę buvo atvežtos knygos bei kas jas atgabeno. Tik dar kartą paskambinus P.Greviui, šis pasakė, kad knygos į katilinę buvo atvežtos iš Žalgirių gimnazijos.
„Daug ką deginame katilinėje, ne tik knygas, bet ir cigaretes“, – neįprastu kuru nesistebėjo P.Grevys.
Idėja – direktorės pavaduotojo
Žalgirių gimnazijos vadovai taip pat nenoriai pasakojo apie knygų deginimą. Jūratė Veisienė, mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, sakė girdėjusi, kad šiemet buvo nurašyta labai daug knygų, daugiau nei kitais kuriais metais. Tačiau paklausta, ar galėjo jos atsidurti miesto katilinės pakuroje, sakė, kad tai gali žinoti tik mokyklos direktorė. Direktorės pavaduotoja tik tvirtino, kad knygos nurašomos vadovaujantis iš ministerijos gaunamais teisės aktais.
Viktorija Paulauskienė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė, neslėpė, kad į „Beržės“ katilinę atvežtos knygos – buvęs jų mokyklos turtas.
„Kadangi turėjome daug nurašytų knygų, o jų laikyti neturime kur, sugalvojome, kad jas galbūt galima sudeginti katilinėje.
Tokią idėją pasiūlė mano pavaduotojas ūkio reikalams, o tarėmės su Švietimo skyriaus darbuotojais“, – „Tauragės kurjeriui“ sakė V.Paulauskienė.
Direktorė apgailestavo, kad šiuo metu niekas nebeperka makulatūros ir knygų nebegalima atiduoti perdirbti.
Ramunė Ramanauskienė, Gintaras Gražinskas
