Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Justina Rudytė teigia, kad alergija dulkių erkutėms yra viena dažniausių alergijų pasaulyje, galinti pasireikšti net ir 1-2 metų amžiaus pacientams.
„Dulkių erkės yra plika akimi nematomi voragyviai. Jų dydis vidutiniškai gali siekti iki 0,4 milimetro. Šios būtybės minta negyvomis žmogaus, augintinių odos ląstelėmis, mėgsta šilumą, drėgmę, tad dėl šių priežasčių daugiausiai jų galima aptikti miegamajame, patalynėje, minkštuose balduose, kur joms augti ir misti yra puiki aplinka, sąlygos“, – paaiškina pašnekovė.
Alergiją dulkių erkutėms išduodantys simptomai
Kadangi dulkių erkutės – įkvepiamas alergenas, dažniausiai alergiją išduodantys simptomai pasireiškia kvėpavimo takų sutrikimais – alergine sloga ir alergine bronchine astma. Taip pat tai yra vienas dažniausių įkvepiamų alergenų, galinčių sukelti atopinio dermatito paūmėjimus.
„Alerginės slogos simptomai dažniausiai būna įprasti: nosies sekreto išskyrimas, nosies paburkimas, niežėjimas, priepuolinis čiaudulys, dažnai papildomai lydi ir akių niežėjimas, ašarojimas, akių paraudimas. Alerginei bronchinei astmai būdingas atsikartojantis lydi dusulys, švokštimas.
Be to, įdomu tai, kad įtariant alergiją namų dulkių erkėms, jų simptomai nepriklauso nuo sezono. Esant tam tikrai alergijai pacientai būna akivaizdžiai pastebi, kada simptomai paūmėja ir gali išskirti konkrečius mėnesius kada jie būna intensyviausi: ar tai pjaunant žolę, ar medžių žydėjimo metu.
Alergijos dulkių erkėms simptomai yra juntami nepriklausomai nuo sezono, dažniausiai patalpose, labiau naktį ar ryte“, – paaiškina gydytoja alergologė-klinikinė imunologė J. Rudytė.
Pasak medikės, į specialistus vertėtų kreiptis tuomet, kai juntami simptomai ima varginti ir trikdo gyvenimo kokybę. Nors alerginė sloga nėra pavojinga gyvybei, tačiau išsivystęs alerginis rinitas yra rizikos veiksnys atsirasti alerginei bronchinei astmai, kuri kitaip nei sloga, gali būti pavojus žmogaus sveikatai:
„Bronchinė astma yra lėtinė liga, kuri neišgydoma, o kontroliuojama vaistais. Jos paūmėjimu metu, kuomet nespėjama tinkamai parinkti gydymo, tokia būklė gali būti ir pavojinga gyvybei.
Be to, kreiptis į gydytoją reikėtų ir tada, kai simptomai vargina, trikdo bendrą gyvenimo kokybę, ypatingai miego. Sutrikęs miego ritmas gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių darbingumui, atminčiai, susikaupimui ir net vairavimui.“
Alergijos gydymas
Tačiau neapsigaukite, dulkių erkių gali būti ne tik namų aplinkoje, tačiau ir automobilyje, verandoje ir visur kitur, kur joms yra sudarytos puikios sąlygos plisti. T. y. palanki oro temperatūra, drėgmė. Anot gydytojos, alergijos gydymas ne veltui prasideda nuo savo aplinkos priežiūros.
Be to, jis yra skirstomas etapais ir priklauso nuo simptomų intensyvumo. Pirmiausiai alerginiais tyrimais ir paciento pasakojimu yra identifikuojama ar simptomai siejami su dulkių erkių alergenu ir pacientą supančia aplinka.
„Tuomet skiriama aplinkos priežiūra – nurodome pacientui priemones, kuriomis galima sumažinti dulkių erkių kiekį. Vėliau skiriamas simptominis gydymas tabletėmis, įnosiniais purškalais. Neretai rekomenduojami ir nosies plovimai, kurie taip pat papildo medikamentinį gydymą. Esant bronchinei astmai skiriamas inhaliatorius.
Tačiau, jeigu simptomai ir toliau kartojasi, sunkiai pasiduoda simptominiam gydymui, tuomet pacientams yra rekomenduojama alergenų specifinė imunoterapija. Įvairios tabletės, purškalai negydo alergijos, o tik mažina jos sukeliamus simptomus. Todėl alergenų specifinė imunoterapija yra žinoma kaip vienintelis efektyvus alergijos gydymo būdas. Didžiajai daliai pacientų pavyksta pasiekti pasiekti ilgalaikę simptomų remisiją“, – paaiškina pašnekovė.
Anot gyd. Justinos Rudytės, alergenų specifinė imunoterapija gali sumažinti vartojamų simptomams mažinti vaistų poreikį. Daugumai pacientų jų visai ir nebeprireikia. Be to, kol pacientą kankina alerginis rinitas, imunoterapija gali užkirsti kelią išsivystyti alerginei bronchinei astmai.
Prevencija
Pasiteiravus, ką reikėtų daryti norint atsikratyti dulkių erkutėmis namų aplinkoje, gydytoja pasakoja, kad tai padaryti gali padėti tam tikros prevencinės priemonės. Vis dėlto, svarbu žinoti ir tai, kad visiškai atsikratyti šiais alergenais nepavyks:
„Kadangi namų dulkių erkių yra daugiausia miegamajame, pūkiniuose pataluose, čiužiniuose, tad norint sumažinti jų kiekį, čiužinius ir patalynę reikėtų rinktis sintetinius arba specifinius. Patalynės užvalkalai turėtų būti tokie, kad juos būtų galima skalbti aukštoje, bent 60 laipsnių temperatūroje. Juos keisti reikėtų kas dvi savaites.
Be to, po miego rekomenduojama neskubėti kloti lovos ir kuriam laikui palikti atverstus patalus, kad iš jų išgaruotų šiluma ir drėgmė, susikaupusi miego metu. Profilaktiškai taip pat galima į maišelį įdėti minkštus žaislus ir palikti juos per naktį šaldytuve. Literatūroje nurodoma, kad lygiai tą patį galima padaryti ir su patalynės užvalkalais.“
Pašnekovė taip pat nurodo, kad miegamajame turėtų būti kuo mažiau kilimų, sunkių užuolaidų ir apskritai daiktų. Paviršius reikėtų valyti drėgna servetėle, kad dulkių erkutės necirkuliuotų namų aplinkoje.
„Patalpos turėtų būti gerai vėdinamos. Beje, stenkitės visuomet palaikyti vėsesnę, 18–20 laipsnių oro temperatūrą miegamajame. Jeigu turite oro drėkintuvą, pasižiūrėkite, kad oro drėgmė neviršytų 40–50 proc. Taip pat, siurbdami kambarius galite naudoti specialius HEPA filtrus. Nors dulkių erkių ir nepavyks visai išnaikinti, tačiau bent jau palengvinti situaciją namuose tikrai pavyks“, – pridurdama pataria Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Justina Rudytė.
