Šią savaitę vykęs Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininko Reuveno Rivlino vizitas Lietuvoje, deja, neprisidėjo prie dvišalių santykių gerinimo, apgailestauja Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
"Jei vertintume vizitą, jis nebuvo tas, kuris pasitarnautų mūsų santykių gerinimui, mūsų pozicijų supratimui", - interviu Lietuvos radijui penktadienį (09.26) sakė Seimo pirmininkas.
A. Paulausko teigimu, R. Rivlino iškilmingame Seimo posėdyje Lietuvos žydų genocido dienai paminėti pasakyta kalba buvo "subalansuota, nuosaiki, primenant ir skaudžius mūsų istorijos puslapius", tačiau kalba Panerių memoriale, Seimo pirmininko vertinimu, "pilna kaltinimų, pilna nuoskaudos" ir įneša nepagrįstos įtampos dviejų valstybių santykiuose.
Anot Seimo pirmininko, Lietuva daug nuveikė, kad jaunimas suvoktų holokausto tragediją.
A. Paulauskas taip pat teigė, kad jam nėra visiškai suprantamas turto grąžinimo ir holokausto siejimas.
"Atrodytų, kad žuvusių žmonių krauju bandoma spręsti turto klausimą. Manau, kad turto klausimas, kaip ir bet kokios restitucijos klausimai, turi būti sprendžiami pagal Lietuvos priimtus įstatymus, ir jais turi pasinaudoti visi, kurie turi į tai teisę", - sakė A. Paulauskas.
Seimo pirmininkas su Kneseto vadovu teigė kalbėjęs apie repatriacijos klausimą - ar žydai, išvykę į savo istorinę tėvynę Izraelį, buvo repatriantai ar ne, ar jiems turi būti suteikta antroji - Lietuvos - pilietybė, ar ne.
"Mano šiandien nuomonė labai aiški - mes galime kalbėti apie žydų bendruomenės visuomeninį turtą, apie šio turto grąžinimą. Ir šie darbai vyksta. Bet jei kalbama apie piliečių turtą, tai jis turi būti sprendžiamas pagal šiuo metu galiojančius mūsų įstatymus - žmogus gali gauti pilietybę, jeigu yra tam tikros sąlygos mūsų nustatytuose įstatymuose", - sakė A. Paulauskas.
Seimo vadovo teigimu, plėsti repatriacijos sąvoką, tai kelti visų išvykusių karo metais ir po karo išvykusių žmonių turto klausimą.
"Tada mes įsiveltume į tokią sudėtingą situaciją, kad restitucijos, įstatymo dėl turto grąžinimo nebaigtume vykdyti dar keletą dešimtmečių", - teigė Seimo pirmininkas.
Dėl to, A. Paulausko teigimu, pilietybės ir turto grąžinimo klausimus reikia spręsti atskirai.
Parlamento vadovo teigimu, pilietybės klausimas Lietuvos įstatymuose reglamentuojamas labai aiškiai, taisyti galima tik tas įstatymo nuostatas, kurios liečia Lietuvos gimusius ir čia šaknų turinčius ne lietuvių tautybės asmenis, kurie ne nuolatiniam gyvenimui išvyksta iš Lietuvos.
"Dėl šito reikia nesiginčyti. Dėl viso kito įstatymas yra geras ir reikia jį vykdyti", - teigė A. Paulauskas.
Antradienį Panerių memoriale holokausto aukoms R. Rivlinas teigė, kad "Lietuvos žmonės dar turi už daug ką atsakyti", jog vietiniai Lietuvos gyventojai ne tik "entuziastingai" talkino naciams žudant žydus, bet ir pelnosi prekiaudami nužudytųjų turtu bei jį pasisavindami.
Kneseto pirmininkas taip pat akcentavo, kad Lietuva turi panaikinti įstatymus, užkertančius kelią žydams susigrąžinti Lietuvoje turėtą turtą ir sudaryti galimybes iš Lietuvos išvykusiems žydams atgauti Lietuvos pilietybę.
Premjeras Algirdas Brazauskas pasiūlė keisti taip Pilietybės įstatymą, kad jis būtų palankesnis žydų išeiviams iš Lietuvos, o prezidentas Rolandas Paksas šiuos siūlymus įvertino atsargiai.
BNS
