Tautinis paveldas – svarbi kiekvienos šalies etninės kultūros dalis. Atsigręždamas į lietuvių šaknis ir istoriškai susiformavusią klumpdirbystės tradiciją, Lietuvos ir Nyderlandų fondas „smARTroots“, kuriam vadovauja Sedoje gimusi, Panevėžyje augusi vilnietė O. Abromavičiūtė, su patyrusiais klumpdirbiais ir bendraminčiais iš Nyderlandų stengiasi gaivinti apmirusią tradiciją Lietuvoje, motyvuoti ir apmokyti jaunos kartos medžio kalbintojus.
„Dainų šventei praūžus ir įtemptam laikotarpiui atslūgus, galiu pasidžiaugti, kad ne iškritau, o įkritau į klumpes“, – plačiai šypsodamasi teigė naują pomėgį Nyderlanduose suradusi O. Abromavičiūtė. Klumpės, laimei, ne geležinės, o medinės, tapo tiltu į Lietuvą ir aistringu laisvalaikiu. Sugrįžimai irgi neįprasti – lagamine dominuoja nebe drabužiai ir kosmetika, o klumpės.
Duodama interviu balsas.lt Odetė pasakojo, kad rugpjūčio pabaigoje viešėdama Lietuvoje jau aplankė medžio drožėjus, tiekėjus, verslininkus, tarėsi su potencialiais investuotojais ir ieško rėmėjų mėgstamai veiklai. Jos naujoms idėjoms ir bendriems projektams nelieka abejingi muzikantai ir kolegos.
Ar šiuolaikiniam lietuviui klumpės – tik interjero dalis? Aš galiu klumpes apsiauti ir eiti į daržą piktžolių ravėti, trumpą distanciją nueiti ar reikalui esant nušokuoti. Lietus prasidės, pamatysite – kroksai tai su skylutėmis. Kam nepatogu, prašome nepirkti. Jei esi nors kiek patriotas, turi savigarbos, puoselėji tradicijas – garbės reikalas turėti mažą atributą. Medis jaukus, mielas, šiltas, ekologiškas, neperšlampantis – eikite ir lakstykite su klumpėmis po balas.
Galima iš to padaryti verslą? Klausinėjau, kas galėtų padėti, kaip komandą suburti. Yra verslininkų, kurie norėtų su tomis „mašinomis“ pradėti, bet pirmiausiai klausiama, kokia grąža. Negaliu atsakyti. Tai – naujai gimstantis dalykas. Nenoriu drožti tuo vadinamuoju „Made in China“ stiliumi. Man tokie dalykai gerklėje sėdi. Esu kūrybingas žmogus ir norisi išpešti patį geriausią rezultatą rankomis, originalumu, identitetu, širdimi. Olandų ir lietuvių rankose užgimė lietuviškos klumpės „Art Baltica“, o prekės ženklą sukūrė vilnietis dizaineris Vilmas Narečionis. Drauge su trečios kartos klumpdirbiu Lietuvos liaudies šokių kolektyvams, dalyvavusiems Dainų šventėje, pagaminome per 200 porų klumpių.
Kiek kainuoja klumpių pora? Jos perdaromos iš olandiškų į lietuviškas, ir tai – papildomas darbas meistrui. Šiuo metu – 43–47 eurai. Verčiant į litus – nuo 170 litų. Priklauso nuo dydžio, ornamentų, raižymo, lakavimo. Pačios brangiausios – vestuvinės. Norėčiau, kad man koks vyriškis išdrožtų (juokiasi). Jei ne, sakiau, pati išdrošiu ir suradusi kokį gražų jaunikaitį padovanosiu.
Ką jums reiškia klumpės? Aš į jas įkritau. Ne iškritau iš klumpių, o atvirkščiai. Tai – mano takelis namo. Tai nėra verslo ar praturtėjimo šaltinis, nes didelių pinigų čia neuždirbsi, bet labai linkiu sau, kad tas mano pomėgis taptų bent jau duonele su sviestu ar bilietu kelionei į namus.
